Josifas Stalinas

Pridėti į asmens nuotrauką!
Gimęs:
18.12.1878
Mires:
05.03.1953
Laidojimo data:
09.03.1953
Be žodžių:
Josef Stalin, Joseph Stalin, Josifs Staļins, Džugašvili, Иосиф Виссарионович Джугашвили/Сталин, იოსებ სტალინი, Иосиф Сталин, Ио́сиф Виссарио́нович Сталин, С
Kategorijas:
, Antrojo pasaulinio karo dalyvis, Bolševikas, Politikas
Pilietybė:
&nbs
Kapinės:
Kremlin Wall Necropolis

Josifas Stalinas (nuo rus. сталь – „plienas“; 1879 m. gruodžio 21 d. Goryje, Gruzijoje – 1953 m. kovo 5 d. Maskvoje, Kuncevo viloje; tikroji pavardė Džiugašvilis, gruz. იოსებ ჯუღაშვილი, rus. Иосиф Виссарионович Джугашвили-Сталин) – Tarybų Sąjungos politinis veikėjas.

Valdymas

Nuo 1922 m. balandžio 3 d. buvo Komunistų partijos lyderis, nuo 1927 m. iki mirties faktiškai buvo vienvaldis diktatorius. Jo valdymo metu tikri ir tariami politiniai priešininkai buvo masiškai žudomi, o milijonai Sovietų Sąjungos piliečių ištremti į GULAG'o koncentracijos stovyklas. Per Stalino vykdytą prievartinę kolektyvizaciją milijonai žmonių mirė badu (ypač daug Ukrainoje ir Pavolgyje, Tambovo srityje).

Nors jaunystėje buvo įstojęs į kunigų seminariją, nuo 1903 m. su bolševikais veikė pogrindyje. Po Spalio revoliucijos užėmė aukštas pareigas partijoje bei vyriausybėje. Po V. Lenino mirties 25-erius metus valdė Tarybų Sąjungą (nuo 1928 m.). Tai buvo diktatūra, kuriai negalėjo prilygti jokia kita. Būdamas absoliutus diktatorius, 1936–1938 m. savavališkais parodomaisiais teismo procesais bei „valymo akcijomis“ sunaikino „senąją KP gvardiją“. Aukomis tapo menininkai ir intelektualai. Kolektyvizavo žemės ūkį, penkmečio planais skatino plėtoti Sovietų Sąjungos pramonę. Užsienio politikoje siekė, kad SSRS po Antrojo pasaulinio karo taptų galingiausia pasaulio valstybe.

Stalinas komunistų partijos valdžioje įsitvirtino užimdamas nesvarbiomis ir pagalbinėmis laikytas „administratoriaus bendriesiems reikalams tvarkyti“ pareigas. Nebuvo pagalvota, jog „sekretorius“ gali pasinaudoti jo tiesioginiam darbui reikalingomis teisėmis tarnaudamas ne partijos, o savo interesams. „Generalinis sekretorius“ tapo beveik neribotą valdžią suteikiančiu postu; tokiu ir liko iki pat Sovietų Sąjungos istorijos pabaigos.

Pokario era

Po II pasaulinio karo Stalinas Sovietų Sąjungoje buvo vaizduojamas didvyriu, kuris atvedė SSRS prie pergalės II pasauliniame kare. Tuo tarpu tarptautiniame lygyje Stalinas buvo matomas kaip vadovas, konsolidavęs SSRS gyventojus kovai II pasauliniame kare.

Tačiau pokariu prasidėjo masiniai žmonių trėmimai. Iš Lietuvos TSR buvo ištremti už įvairius „nusikaltimus“ 39 000 gyventojų kartu su šeimos nariais. Karo nualinti Sovietų Sąjungos piliečiai gyveno itin prastomis sąlygomis. Pastoviai trūko maisto produktų, plataus vartojimo prekių. Žmonės gyveno susispaudę mažuose butuose.

Stalino politika ir pasiekimai

Stalino pasirašytas leidimas nubausti mirties bausme 346 buvusius saugumiečius (čekistus) ir jų šeimų narius už neva antirevoliucinę, dešiniąją trockistinę ir šnipinėjimo veiklą Stalino paminklas Grūto parke; anksčiau šis paminklas stovėjo Vilniuje Paminklas Stalino aukoms Maskvoje

Palaikantys Staliną teigia, kad jis labai stipriai ir teigiamai prisidėjo prie Sovietų Sąjungos perėjimo nuo agrarinės-žemės ūkio šalies prie modernios (tų laikų terminais ir standartais) pramoninės valstybės. Tačiau šalies industrializacija buvo būtina, kad šalis sugebėtų apsiginti II Pasauliniame kare. Pati industrializacija buvo atliekama itin žiauriomis ir ekonomiškai nepamatuotomis priemonėmis. Nesutikę su šia politika būdavo įkalinami, tremiami, žudomi.

Didžioji dalis dėmesio buvo skirta sunkiajai ir karo pramonei. Tuo tarpu plataus vartojimo prekių buvo beveik negaminama. Smuko maisto produkcijos gamyba. Tai dar labiau nuskurdino Sovietų Sąjungos eilinius piliečius. Kai kuriose srityse ir regionuose (ypač Ukrainoje, Šiaurės Kaukaze, Pavolgyje) dar labiau išplito badas, ligos.

Istorikas Robert Conquest ir kiti Vakarų istorikai teigia, kad Sovietų Sąjungai buvo būtina industrializacija, kad būtų sustiprinta bolševikų įtaka. Taip pat teigiama, kad būtent Stalinas yra kaltas dėl karinių nesėkmių ir daugybės žmonių žūties Žiemos ir II Pasauliniame karuose. Taip yra todėl, kad Stalinas, siekdamas valdžios, išžudė daugybę sovietų karininkų, įskaitant didžiąją dalį aukščiausio rango Raudonosios armijos vadų. Negana to, Stalinas nekreipė dėmesio į sovietinės žvalgybos pranešimus apie Nacistinės Vokietijos pasirengimus karui.

Masinės žudynės ir deportacijos

Valdant Stalinui, buvo nužudyta ar ištremta keliasdešimt milijonų žmonių. Sisteminius žudymus ir trėmimus į gulagus Stalinas pradėjo dar 4 dešimtmečio pradžioje, kai buvo žudomi partijos bendražygiai, siekiant užgrobti kuo daugiau valdžios. Tai buvo vadinama Didžiuoju valymu.

Stalinas persekiojamus ir žudomus partijos draugus vadino oportunistais ir kontrrevoliucionieriais. Siekiant suteikti teisingumo įvaizdį, juos oficialiai „teisdavo“. Tą darė ne teismai, o specialiai sudarytos NKVD troikos – trijų NKVD darbuotojų, vadintų „teisėjais“, komisijos (rus. тройка – „trijulė“). Dažnai žmogui apkaltinti ir nuteisti jį (kartais ir visą jo šeimą) mirties bausme ar ištremti ir įkalinti gulaguose Sibire pakakdavo vieno žmogaus skundo, esą jis girdėjęs, jog tas žmogus neigiamai atsiliepė apie sovietinį režimą, gyvenimo sąlygas ar Staliną.

Trėmimai

Prieš prasidedant II Pasauliniam karui ir iš karto po jo Stalinas įsakė įvykdyti eilę deportacijų, kad etniškai būtų pakeistas Sovietų Sąjungos žemėlapis. Daugiau kaip 11,5 milijono žmonių buvo ištremta į Sibirą ir Centrinės Azijos respublikas. Ypač daug buvo deportuota ukrainiečių, lenkų, korėjiečių, Pavolgio vokiečių, Krymo totorių, kalmukų, čečėnų, ingušų, balkarų, karaimų, turkų meschetinų, suomių, bulgarų, graikų, armėnų, lietuvių, latvių, estų, žydų. Daug žmonių, nepaisant jų tautybės, per prievartą buvo apgyvendinti Sibire ir Centrinės Azijos respublikose.

1956 m. vasarį Nikita Chruščiovas pasakė, kad trėmimai yra lenininių principų pažeidimas ir reabilitavo daugelį tremtinių. Tačiau tik 1991 m. į gimtąsias vietas buvo leista grįžti Pavolgio vokiečiams, totoriams ir turkams meschetinams.

Trėmimai turėjo didžiulį poveikį Sovietų Sąjungai ir jos gyventojams. Daugybė šeimų buvo išskirtos amžinai, tremtyje, nepakeldami nežmoniškų gyvenimo sąlygų, mirė itin daug žmonių.

Aukų skaičius

Tyrinėtojai mano, kad dėl Stalino kaltės galėjo būti nužudyti daugiau kaip 20 milijonų žmonių. Žlugus SSRS ir gavus priėjimą prie archyvų buvo galima patvirtinti šiuos skaičius.

Stalino aukos:

  • 1932–1933 m. 8-15 milijonai žuvusių bado metu Ukrainoje, Pavolgyje, Šiaurės Kaukaze ir kitose SSRS vietose;
  • 1,8 milijono nužudytų politinių ir kriminalinių kalinių;
  • 2,7-5 milijonai kalinių ir tremtinių, mirusių dėl blogų gyvenimo sąlygų.

Asmenybės kultas

Po Stalino mirties dėl buvusių nesutarimų SSRS Komunistų partijos vadovybėje masėms buvo išmestas riešutas, pavadintas „Stalino asmenybės kultu“. Stalino nurodymu organizuotos masinės deportacijos buvo pavadintos „beprasmėmis aukomis“, neatsižvelgiant į priežastis. Stalinas oficialiai pavadintas nusikaltėliu, sušaudytas artimiausias jo parankinis Lavrentijus Berija. Šios Komunistų partijos vadovo diskreditacijos iniciatorius Nikita Chruščiovas tapo neoficialus antisovietinės propagandos pradžios iniciatoriumi. Buvo teigiama, kad Sovietų Sąjungoje Stalinas sukūrė savo ir Lenino asmenybės kultą. Stalinas pasirūpino, kad būtų pastatytas mauzoliejus Lenino kūnui, nors tam ir prieštaravo Lenino našlė Nadežda Krupskaja. Stalinas sukūrė labai teigiamą vadovo įvaizdį, nors tuo pat metu būdavo žudomi politiniai priešai, pavienės socialinės žmonių grupės, vykdomas kai kurių tautų (pvz., lietuvių, čečėnų, vokiečių) genocidas, didelė dalis žmonių gyveno skurde ir nepritekliuose.

Daugybė miestų buvo pavadinti Stalino vardu (Volgogradas Rusijoje, Doneckas Ukrainoje, Katovicė Lenkijoje ir kt.). Stalinas mielai priėmė tokius epitetus, kaip „Tautų tėvas“, „Nuostabus žmonijos genijus“, „Žmonijos laimės šaltinis“ ir t. t. Jam buvo pastatyta daugybė statulų, tapomi paveikslai su jo atvaizdu, kuriami kiti meno kūriniai, išaukštinantys Stalino geruosius darbus. Dažnai paveiksluose Stalinas būdavo vaizduojamas laimingai žaidžiantis su vaikais.

Stalinas perrašė Sovietų Sąjungos istoriją ir joje skyrė sau svarbesnį vaidmenį revoliucijoje. Žmonės, kritikavę Staliną ar išreiškę net menkiausią abejonę jo „puikumu“, būdavo persekiojami, kankinami, ištremiami, įkalinami, nuteisiami mirties bausme ir nužudomi. Būdavo išžudomos net ištisos šeimos, jei bent vienas šeimos narys būdavo pagaunamas pasakęs ką nors prieš Staliną.

Didžiosios Britanijos vadovas Vinstonas Čerčilis yra pasakęs apie Staliną, kad „Stalinas gavo valstybę su ubago lazda, o paliko su atomine bomba“.

Nuorodos

  • Kaip buvo pasiųstas į aną pasaulį „tėvas ir mokytojas“ // XXI amžius, 2006-01-06, Nr. 2 (1402)
  • Lina Skruibytė. Josifas Stalinas – tarybinio kino „žvaigždė“

 

Šaltiniai: wikipedia.org

Nėra vietos

    loading...

        Saitai

        Santykių vardasSantykių tipasGimęsMiresAprašymas
        1Besarion  JughashviliBesarion JughashviliTėvas00.00.185025.08.1909
        2Keke  GeladzeKeke GeladzeMotina00.00.185604.06.1937
        3Jakow DschugaschwiliJakow DschugaschwiliSūnus18.03.190714.04.1943
        4Константин  КузаковКонстантин КузаковSūnus00.00.191100.00.1996
        5Wassili StalinWassili StalinSūnus21.03.192119.03.1962
        6Swetlana  AllilujewaSwetlana AllilujewaDukra28.02.192622.11.2011
        7
        Михаил ДжугашвилиBrolis00.00.187500.00.1875
        8
        Георгий ДжугашвилиBrolis00.00.187600.00.1876
        9Nadezhda AlliluyevaNadezhda AlliluyevaŽmona22.09.190109.11.1932
        10Ketewan SwanidseKetewan SwanidseŽmona02.04.188505.12.1907
        11
        Георгий ДжугашвилиDėdė00.00.184500.00.1915
        12Artem SergeevArtem SergeevĮsūnis05.03.192115.01.2008
        13Sergejs AllilujevsSergejs AllilujevsTėvas praktika07.10.186627.07.1945
        14
        Ivan SvanidzeŽentas15.10.192703.08.1987
        15Yuri  ZhdanovYuri ZhdanovŽentas20.08.191919.12.2006
        16Григорий   МорозовГригорий МорозовŽentas00.00.192110.12.2001
        17William Wesley PetersWilliam Wesley PetersŽentas12.06.191217.07.1991
        18Галина БурдонскаяГалина БурдонскаяMarti19.07.192124.07.1990
        19Екатерина ТимошенкоЕкатерина ТимошенкоMarti21.12.192312.06.1988
        20Anna RedensAnna RedensBrolienė00.00.189600.00.1964
        21
        Евгения АллилуеваBrolienė
        22Aljoscha SwanidseAljoscha SwanidseSvainis, Draugas00.00.188620.08.1941
        23
        Вано ДжугашвилиSenelis00.00.182500.00.1898
        24Aleksandrs  BurdonskisAleksandrs BurdonskisAnūkas14.10.194124.05.2017
        25Jevgēņijs DžugašviliJevgēņijs DžugašviliAnūkas10.01.193622.12.2016
        26Joseph  AlliluyevJoseph AlliluyevAnūkas22.05.194502.11.2008
        27Василий  СталинВасилий СталинAnūkas30.09.194907.11.1972
        28Надежда  СталинаНадежда СталинаDukraitė00.00.194300.00.1999
        29Галина ДжугашвилиГалина ДжугашвилиDukraitė19.02.193827.08.2007
        30Светлана СталинаСветлана СталинаDukraitė05.08.194716.01.1990
        31
        Мария КузаковаPartneris
        32Валентина ИстоминаВалентина ИстоминаPartneris
        33
        Заза ДжугашвилиProsenelis00.00.179800.00.1847
        34
        Виссарион ДжугашвилиProtėvis
        35Stanislavas RedensasStanislavas RedensasTolimas giminaitis17.05.189212.02.1940
        36
        Amaya Ruiz IbarruriTolimas giminaitis00.00.1925
        37Avel EnukidzeAvel EnukidzeTolimas giminaitis19.05.187730.10.1937
        38Мария СванидзеМария СванидзеTolimas giminaitis00.00.189003.03.1942

        09.07.1903 | Future Soviet dictator Joseph Stalin was exiled to Siberia for 3 years

        Pridėti atminties

        13.01.1905 | 1905. gads "Asiņainā svētdiena"

        Nemieri jeb 1905. gada revolūcija Latvijā 1905. gadā sākās ar 13. janvāra manifestāciju Rīgā, kuru, kā reakciju uz demonstrantu apšaušanu Sanktpēterburgā 9. janvārī, organizēja LSDP.

        Pridėti atminties

        25.06.1907 | Ограбление инкассаторской кареты в Тифлисе,организованное Сталиным

        Pridėti atminties

        07.11.1917 | The Bolsheviks storm the Winter Palace to begin the "October revolution"

        Pridėti atminties

        08.11.1917 | Ļeņins kļuva par Padomju Krievijas Tautas Komisāru padomes priekšsēdētāju

        Pridėti atminties

        18.01.1918 | Krievijā notiek trešais apvērsums pret Krievijas leģitīmām varas struktūrām: boļševiki pārtrauc Viskrievijas Satversmes sapulces darbību

        Pridėti atminties

        26.05.1918 | Georgia proclaimed itself as independent state

        Was invaded, occupied by Soviet Russia and incorporated in USSR in 1921

        Pridėti atminties

        05.09.1918 | Tautas komisāru Padome pieņem lēmumu par Sarkano teroru, kas faktiski rada iespēju nesodīti slepkavot jebkuru

        Impulss terora pastiprināšanai bija 1918.g. 30. augusta atentāts pret Ļeņinu, kurš tika ievainots. Šajās dienās cilvēku pūļa klātbūtnē kādā Maskavas parkā tika nošauti tieslietu un iekšlietu ministri u.c. vecā režīma amatpersonas. Zīmīgi, ka tieši šajā pašā datumā- 5.9.1793. gadā tika sākts Eiropā pirmais terors pret politiskajiem pretiniekiem- Robespjērs uzsāka teroru pret žirondistiem.

        Pridėti atminties

        05.09.1918 | Начало Красного террора

        Pridėti atminties

        17.12.1918 | Ar Krievijas lielinieku "brālīgu atbalstu" proklamēta "Latvijas savienotā komūna"

        Latvijas Sociālistiskā Padomju Republika (LSPR, dibināta kā "Latvijas savienotā komūna") bija sociālistiska valsts tagadējās Latvijas teritorijā, kura tika proklamēta Krievijā un izveidota pēc tam, kad Latvijas Republikas teritoriju okupēja Krievijas Sarkanās armijas spēki. LSPR 1918.—1920. g. pastāvēja līdztekus Latvijas Republikai ar Padomju Krievijas politisku, ekonomisku un militāru atbalstu.

        Pridėti atminties

        28.01.1919 | Padomju Krievijas okupētajā Latvijas teritorijas daļā (LSPR) sāk darboties kara revolucionārie tribunāli, čekas aizvietotāji

        Pridėti atminties

        14.02.1919 | The Polish-Soviet war started

        The Polish–Soviet War (February 1919 – March 1921) was an armed conflict that pitted Soviet Russia and Soviet Ukraine against the Second Polish Republic and the Ukrainian People's Republic over the control of an area equivalent to today's Ukraine and parts of modern-day Belarus. Ultimately the Soviets, following on from their Westward Offensive of 1918–19, hoped to fully occupy Poland. Although united under communist leadership, Soviet Russia and Soviet Ukraine were theoretically two separate independent entities since the Soviet republics did not unite into the Soviet Union until 1922.

        Pridėti atminties

        03.01.1920 | Brīvības cīņas: Latvieši un poļi atbrīvo Daugavpili

        Sākas Latvijas un Polijas karaspēka ofensīva pret boļševikiem Latgalē. Latviešu un poļu vienotais karaspēks ieņem Daugavpili.

        Pridėti atminties

        09.05.1920 | Manifestācija Kijevā par godu tās atbrīvošanai no Krievijas boļševiku karaspēka

        Pridėti atminties

        15.08.1920 | Schlacht bei Warschau

        Die Schlacht bei Warschau (gelegentlich auch als das Wunder an der Weichsel, polnisch Cud nad Wisłą bezeichnet) war die entscheidende Schlacht im Polnisch-Sowjetischen Krieg, der kurz nach dem Ende des Ersten Weltkrieges begann und mit dem Frieden von Riga endete. Die Schlacht von Warschau wurde vom 13. bis zum 25. August 1920 ausgetragen, als Kräfte der Roten Armee unter Michail Tuchatschewski auf die polnische Hauptstadt Warschau und die nahe gelegene Festung Modlin zu marschierten. Am 16. August führten die polnischen Kräfte unter Józef Piłsudski einen Gegenangriff aus Süden durch, der die sowjetischen Kräfte zu einem unorganisierten Rückzug nach Osten über die Memel zwang. Geschätzte 10.000 Rotarmisten wurden getötet, 500 waren vermisst, 10.000 verwundet und 66.000 gerieten in Kriegsgefangenschaft. Auf polnischer Seite wurden 4.500 Soldaten getötet, 10.000 waren vermisst und 22.000 verwundet. Vor dem polnischen Sieg an der Weichsel sahen sowohl die Bolschewiki als auch die Mehrheit der ausländischen Experten Polen am Rand der Niederlage. Der überwältigende, unerwartete polnische Sieg schwächte die sowjetischen Kräfte entscheidend. In den folgenden Monaten konnten weitere polnische Siege erreicht, die Ostgrenze Polens weit nach Osten vorgeschoben und im Friedensvertrag von Riga die Unabhängigkeit Polens gesichert werden.

        Pridėti atminties

        11.02.1921 | Krievijas Sarkanā Armija iebrūk Gruzijā

        Pridėti atminties

        25.02.1921 | Krievijas Sarkanā armija okupē Gruziju

        Pridėti atminties

        03.04.1922 | Joseph Stalin becames the first General Secretary of the Communist Party of the Soviet Union

        Pridėti atminties

        21.01.1924 | Vai Ļeņinam palikt mūžam dzīvam jeb laiks apbedīt?

        Latvijas okupācijas gados 21.janvāris kalendārā bija iezīmēts ar melnu krāsu. Šajā dienā mira cilvēks, ko šodien daudzi dēvē par visu pasaules nelaimju cēloni – tas Vladimirs Uļjanovs (Ļeņins). Viņa mirstīgās atliekas jeb pareizāk būtu teikt, tas, kas vispār no tām palicis pāri, vēl joprojām glabājas Maskavas sirdī – Sarkanā laukuma mauzolejā. Vai nebūtu pienācis laiks tās apbedīt?

        Pridėti atminties

        27.01.1924 | Funeral of Lenin

        Pridėti atminties

        28.08.1924 | Communist genocides. Georgia: August Uprising against Russian Soviet rule. Communists won. Executed 12,578, more than 20,000 deported

        Pridėti atminties

        27.12.1927 | И. В. Сталин объявил об окончании действия НЭПа.

        Pridėti atminties

        01.10.1928 | PSRS pieņem pirmo piecgades plānu

        Pridėti atminties

        21.10.1928 | Ļevs Trockis izplata aicinājumu pasaules komunistiem cīnīties pret Staļina plāniem

        Pridėti atminties

        15.04.1929 | Секретная война СССР в Афганистане. "Афганский поход Красной армии"

        Pridėti atminties

        31.05.1929 | Kazakh genocide: Soviets made artificial deficit of food. 1,5-2 million deaths

        Pridėti atminties

        27.12.1929 | И. В. Сталин взялся «ликвидировать кулачество как класс».

        Pridėti atminties

        15.05.1930 | Начало работ т.н. "шарашкино контор"

        Pridėti atminties

        29.07.1931 | Čainskas sacelšanās

        Pridėti atminties

        02.02.1932 | Rīgā noslēgts Latvijas - Krievijas neuzbrukšanas līgums

        Latvijas Republikas Prezidents un Padomju Sociālistisko Republiku Savienības Centrālā Izpildu Komiteja, pamatodamies uz 1920.gada 11.augustā starp Latviju un Krievijas Sociālistisko Federatīvo Padomju Republiku noslēgto Miera līgumu, kas spēkā visā Padomju Sociālistisko Republiku Savienības teritorijā un kura visi noteikumi negrozāmi un uz visiem laikiem paliek par nesatricināmu pamatu Augsto līdzēju pušu attiecībās... ...vienojās par sekojošo:

        Pridėti atminties

        11.08.1932 | Письмо Сталина Кагановичу - начало Голодомора в Украине

        Pridėti atminties

        22.11.1932 | Genocides against non-russians: Holodomor, Ukraine

        Pridėti atminties

        10.03.1933 | Назинская трагедия - кровавое преступление коммунистов

        Pridėti atminties

        15.09.1933 | Генрих Ягода сообщил Сталину о раскрытии в Ленинграде «общества педерастов». Арестовано свыше 150 человек.

        Иосифу Сталину доложили о заговоре «общества педерастов», которые, действуя в контрреволюционных целях, заманивали в свои сети молодежь. Возмутившийся «отец народов» потребовал для виновников самого строгого наказания. Через три месяца был одобрен закон, предусматривавший тюремные сроки за мужеложество. Так в СССР началось уголовное преследование гомосексуалистов.

        Pridėti atminties

        07.05.1934 | Na rosyjskim dalekim wschodzie utworzono Żydowski Obwód Autonomiczny

        Żydowski Obwód Autonomiczny (Еврейская автономная область) – terytorium wchodzące w skład Federacji Rosyjskiej, stanowi część Dalekowschodniego Okręgu Federalnego. Od południa graniczy z Chinami (wzdłuż rzeki Amur), na zachodzie z obwodem amurskim, a na wschodzie z Krajem Chabarowskim.

        Pridėti atminties

        31.03.1935 | Stalin orders to start of political process against "Trotsky- Zinovjev- Kamenev group"

        Pridėti atminties

        07.04.1935 | Стaлин pазрешил рacстреливать дeтей с 12 лeт

        Pridėti atminties

        26.11.1935 | Приняты изменения УК, разрешающие смертную казнь несовершеннолетних

        25.11.1935 в СССР принято Постановление ВЦИК, СНК РСФС изменяющие УК и разрешающие применение всех мер наказания, включая расстрел, к несовершеннолетним, начиная уже с 12 лет.

        Pridėti atminties

        25.08.1936 | Communist crimes. Execution of 16 of "Trotskyite-Zinovievite Terrorist Center"

        Pridėti atminties

        31.01.1937 | The exiled Soviet communist Leon Trotsky found political asylum in Mexico

        Pridėti atminties

        01.07.1937 | Ar Komunistiskās partijas CK rīkojumu sākās Staļina represijas. 2 gados nogalina līdz 1.2 miljoniem, pārsvarā nacionālās minoritātes

        Lielais terors sākās ar PSKP CK telegrammām visām PSKP partiju nodaļām ar uzdevumu sagatavot "politiski neuzticamo" sarakstus. Drīz represijas pārgāja jaunā - nacionālā fāzē un par "neuzticamiem" tika uzskatīti visi nekrievi gan valsts pārvaldē, gan armijas vadībā un sākās "nacionālās operācijas", kuras skāra vairākus desmitus PSRS mazākumtautības (izņemot krievus). Vēlāk, 7 mazākumtautu pārstāvji no savām vēsturiskām dzīves vietām tika izsūtīti 100% Pēc padomju arhīvu datiem 1937.-1938. gadā NKVD arestēja 1 548 366 cilvēku, no kuriem 681 692 tika nošauti. Pēc citiem datiem šo divu gadu laikā nogalināto skaits ir lielāks - 950 000 līdz 1,2 miljoniem.

        Pridėti atminties

        03.07.1937 | Staļina telegramma visām Komunistiskās partijas apgabalu komitejām par terora sākšanu

        Pridėti atminties

        13.07.1937 | Izdota NKVD slepenā pavēle par nošaujamo kvotām pa PSRS reģioniem

        Pridėti atminties

        30.07.1937 | NKVD Order No. 00447

        Pridėti atminties

        11.08.1937 | Początek eksterminacji Polaków zamieszkujących ZSRR

        Z mocy rozkazu nr 00485 ludowego komisarza spraw wewnętrznych Nikołaja Jeżowa z dnia 11 sierpnia 1937 roku rozpoczęła się eksterminacja Polaków zamieszkujących Związek Sowiecki. Czystka etniczna, o której mało się mówi.

        Pridėti atminties

        11.08.1937 | Genocide against non-russians in USSR. Polish Operation of the NKVD (1937–38).Order № 00485

        In the fourteen months after the adoption of Order № 00485, some 143,810 Polish people were taken into custody, of whom 139,885 were sentenced by extrajudicial organs, and 111,091 executed (nearly 80% of all victims)

        Pridėti atminties

        15.08.1937 | NKVD Order No. 00486 "About operation for repressions of viwes and children of traitors of motherland"

        «ОБ ОПЕРАЦИИ ПО РЕПРЕССИРОВАНИЮ ЖЕН И ДЕТЕЙ ИЗМЕННИКОВ РОДИНЫ» / (О выселении жен изменников родины, членов право-троцкистских шпионско-диверсионных организаций)

        Pridėti atminties

        17.08.1937 | USSR. Communist genocides against non-russians in USSR. Romanian operation. Executed (shot) 5439 Romanians

        Pridėti atminties

        21.08.1937 | USSR communists genocide actions against non-russians. 1st Korean Operation. Deported more than 170,000

        Pridėti atminties

        21.08.1937 | Padomju Savienībā tiek iznīcināti Polijas kompartijas līderi un biedri

        Pridėti atminties

        20.09.1937 | USSR communist genocides. Harbin Russians. Arrested 53 906

        Pridėti atminties

        30.10.1937 | Baltkrievu inteliģences pārstāvju masu slepkavība Minskā

        Pridėti atminties

        30.11.1937 | USSR communists genocide against non-russians. Start of Latvian Operation. Order Nr. 49990. Prosecuted 21,300 Latvians, killed in 1937-38: 16,575

        Pridėti atminties

        11.12.1937 | Genocide against non-russians in USSR. Communist- NKVD Greek operation. Order Nr. 50215

        Pridėti atminties

        14.12.1937 | USSR communists genocide operations against non-russians. Finnish- Estonian Operation. Shot more than 17,000

        Pridėti atminties

        01.02.1938 | USSR communists genocide actions against non-russians. Bolgar and Makedonian actions

        Pridėti atminties

        16.02.1938 | USSR communists genocide actions against non-russians. Afgans Operation

        Pridėti atminties

        13.03.1938 | Завершился процесс по делу об «Антисоветском правотроцкистском блоке»

        Pridėti atminties

        26.05.1938 | Komunistu lēmums: "Постановление Политбюро ЦК ВКП(б) о продлении национальных операций до 1 августа 1938 года"

        Uzsākot genocīda akcijas pret nekrievu tautām PSRS, komunistiskā partija sākumā nespēja noorganizēt pietiekami efektīvu to izpildi, tādēļ tika nolemts nekrievu tautību pārstāvju iznīcināšanas periodu pagarināt.

        Pridėti atminties

        11.11.1938 | Podpisano tajne porozumienie między NKWD i Gestapo

        Pridėti atminties

        23.08.1939 | Tiek parakstīts Eiropas "kreiso"- nacionālsociālistu un komunistu pakts ar tā slepenajiem pielikumiem par Eiropas pārdali

        Tiek parakstīts Nacistu—Komunistu pakts Molotova—Ribentropa pakts, pazīstams arī kā Hitlera—Staļina pakts, Nacistu—Padomju pakts, kura oficiālais nosaukums bija "Neuzbrukšanas līgums starp Vāciju un PSRS" (krievu: Договор о ненападении между Германией и Советским Союзом, vācu: Deutsch-sowjetischer Nichtangriffspakt), bija līgums starp Vāciju un PSRS, kura būtība bija savā starpā pārdalīt Eiropas valstis, tās likvidējot. No līguma noslēgšanas brīža abas valstis uzskatāmas par sabiedrotām un līdzvainīgām Otrā Pasaules kara sākšanā. Pakts garantēja PSRS neitralitāti kara gadījumā starp Vāciju un Poliju vai Rietumu sabiedrotajām valstīm. Vēlāk pakts tika papildināts ar draudzības līgumu starp PSRS un Trešo reihu. Neuzbrukšanas un draudzības līgumi bija spēkā līdz 1941. gada 22. jūnijam, kad Vācija uzbruka PSRS.

        Pridėti atminties

        01.09.1939 | Invasion of Poland

        The Invasion of Poland, also known as the September Campaign or 1939 Defensive War (Polish: Kampania wrześniowa or Wojna obronna 1939 roku) in Poland and the Poland Campaign (German: Polenfeldzug) or Fall Weiß (Case White) in Germany, was an invasion of Poland by Germany, the Soviet Union, and a small Slovak contingent that marked the beginning of World War II in Europe. The German invasion began on 1 September 1939, one week after the signing of the Molotov–Ribbentrop Pact, while the Soviet invasion commenced on 17 September following the Molotov-Tōgō agreement which terminated the Russian and Japanese hostilities (Nomonhan incident) in the east on 16 September. The campaign ended on 6 October with Germany and the Soviet Union dividing and annexing the whole of Poland.

        Pridėti atminties

        03.09.1939 | British PM Neville Chamberlain announced 'Britain is at war with Germany' on BBC radio

        Pridėti atminties

        17.09.1939 | Nepilnu mēnesi pēc nacionālsociālistu-komunistu līguma noslēgšanas Vācijas sabiedrotais- PSRS - iebrūk Polijā

        Otrais pasaules karš bija lielākais bruņotais konflikts cilvēces vēsturē, un tajā iesaistījās lielākā daļa pasaules valstu visos kontinentos. Karu uzsāka divu sabiedroto- Vācijas un PSRS saskaņots uzbrukums Polijai. Karš notika no 1939. gada 1. septembra līdz 1945. gada 14. septembrim un prasīja 70 miljonus civiliedzīvotāju un militārpersonu dzīvību. Kara rezultātā tika mainītas pasaules valstu robežas un okupētas daudzas teritorijas. Daļa no teritorijām, kā Prūsija, Kuriļu salas, Karēlija ir okupētas jorpojām.

        Pridėti atminties

        19.09.1939 | Otrās pasaules kara aizsācēji un sabiedrotie - Vācija un PSRS - uzsāk kopīgu Polijas pilsētas Ļvivas blokādi

        Ļvova (Ļviva) bija viena no lielākajām Polijas pilsētām ar vienu no lielākajiem garnizoniem. Atbilstoši 1932. gada miera līgumam ar PSRS, Polija neparedzēja uzbrukumu Polijai no PSRS puses, tādēļ visi aizsardzības plāni bija orientēti Rietumu virzienā- pret Vāciju. Saņemot ziņas, ka 17. septembrī PSRS bez kara pieteikuma iebrukusi Polijas teritorijā, Ļvovas garnizona pavēlniecība nevēlējās tam ticēt un sākotnēji pavēlēja poļiem apšaudīt tikai vācu spēkus, bet uz padomju spēku tuvošanos reaģēt tikai ar brīdinājumu. Vācu spēki ģen. Langnera vadībā piedāvāja Ļvovas garnizonam padoties un pilsētu nodot vāciešiem. Ar šādu pašu ultimātu pie poļiem vērsās arī Sarkanās armijas spēku vadība - komandarms Timošenko. Poļu vadība nepiekrita, bet uzsāka brīvprātīgo mobilizāciju un gatavojās pretuzbrukumam- bet tikai Rietumu virzienā.

        Pridėti atminties

        19.09.1939 | Ostaškovas koncentrācijas nometne poļu karagūstekņiem

        Ostaškovas nometne – koncentrācijas nometne, kur bija ieslodzīti poļu karagūstekņi. Atradās Nilo- Stolobenskas tuksneša teritorijā netālu no Ostaškovas pilsētas Krievijas federācijā. Nometnē tika turēti 4 700 poļu žandarmi, policisti un citu amatu pārstāvji. Viņi visi tika nošauti 1940. gada aprīlī – maijā.

        Pridėti atminties

        20.09.1939 | Battle of Grodno

        The Battle of Grodno took place between 21 September and 24 September 1939, during the Soviet invasion of Poland. It was fought between improvised Polish units under Gen. Wacław Jan Przeździecki and the Red Army of the Soviet Union, at the time in a non-aggression agreement with Nazi Germany under the Ribbentrop-Molotov Pact.

        Pridėti atminties

        22.09.1939 | Soviet - Nazi German Military Parade At Brest-Litovsk

        Pridėti atminties

        28.09.1939 | German–Soviet Treaty of Friendship, Cooperation and Demarcation

        The German–Soviet Treaty of Friendship, Cooperation and Demarcation (also known as the German–Soviet Boundary and Friendship Treaty) was a treaty signed by Nazi Germany and the Soviet Union on September 28, 1939 after their joint invasion and occupation of Poland. It was signed by Joachim von Ribbentrop and Vyacheslav Molotov, the foreign ministers of Germany and the Soviet Union respectively. The treaty was a follow up to the Molotov–Ribbentrop Pact, which the two countries had signed on August 23, prior to their invasion of Poland and the start of World War II in Europe. Only a small portion of the treaty was publicly announced.

        Pridėti atminties

        28.09.1939 | Otrais Pasaules karš. Varšavas kapitulācija

        Pridėti atminties

        01.10.1939 | 1.10.1939 sabiedrotie- Vācija un PSRS notur kopīgas militārās parādes iekarotās Polijas pilsētās Ļvovā, Grodņā, Pinskā

        Viena no pirmajām militārajām parādēm tika noturēta 1939.g. 22. septembrī abiem iekarotājiem satiekoties Brestā. Vēlāk, pēc Polijas pilnīgas iekarošanas abi sabiedrotie- PSRS un Vācija šo draudzību apliecinošo tradīciju praktizēja plašāk.

        Pridėti atminties

        05.10.1939 | Latvia and the Soviet Union agreed a "Mutual Assistance Treaty". It amounted to a Soviet military occupation. WW2

        Pridėti atminties

        18.10.1939 | Spotkanie Stalina i Hitlera we Lwowie

        Pridėti atminties

        24.10.1939 | PSRS un Vācija paraksta līgumu par naftas produktu un graudu piegādēm Vācijai

        Pridėti atminties

        15.11.1939 | W Kozielsku utworzono obóz koncentracyjny dla polskich jeńców wojennych

        19 września ludowy komisarz spraw wewnêtrznych Ławrentij Beria wydał rozkaz nr 0308, zgodnie z którym utworzono Zarząd NKWD ZSRR do Spraw Jeńców Wojennych (UPW – Uprawlenije po Diełam Wojennoplennych). Tym samym rozkazem polecono zorganizowanie ośmiu obozów jenieckich – ostaszkowskiego, juchnowskiego, kozielskiego, putywelskiego, kozielszczańskiego, starobielskiego, jużskiego i orańskiego. Tak zwaną obsługę operacyjno-czekistowską jeńców wojennych zajmował się Wydział Specjalny NKWD ZSRR. Do 23 września w Zarządzie ds. Jeńców został opracowany regulamin obozu dla jeńców wojennych. Przejściowo jeńcy byli gromadzeni w obozach rozdzielczych i 138 punktach odbiorczych, skąd następnie przekazywano ich do wyżej wymienionych obozów.

        Pridėti atminties

        26.11.1939 | Shelling of Mainila

        Pridėti atminties

        29.11.1939 | Rada Najwyższa ZSRR wydała dekret o przymusowym nadaniu obywatelstwa radzieckiego "byłym obywatelom polskim"

        Pridėti atminties

        30.11.1939 | Winter War

        Pridėti atminties

        14.12.1939 | PSRS tiek izslēgta no Nāciju Līgas par iebrukumu Somijā

        Pridėti atminties

        25.12.1939 | 2. Pasaules kara aizsācēju- Vācijas sociālistu un PSRS komunisti savstarpējie apsveikumi

        Pridėti atminties

        07.01.1940 | Winter War: The Finnish 9th Division stops and completely destroys the overwhelming Soviet forces on the Raate-Suomussalmi road

        Pridėti atminties

        17.01.1940 | Политбюро ЦК КПСС приняло секретное решение об очередном отстреле своих товарищей

        Pridėti atminties

        10.02.1940 | Deportation of Poles from Soviet occupied Polish territories

        On 10th February 1940 the machinery of terror and national genocide started in territories of Poland, occupied by Soviet Union

        Pridėti atminties

        05.03.1940 | Massaker von Katyn

        Pridėti atminties

        03.04.1940 | Start of Katyn massacre

        The Katyn massacre, also known as the Katyn Forest massacre (Polish: zbrodnia katyńska, mord katyński, 'Katyń crime'; Russian: Катынский расстрел Katynskij ra'sstrel 'Katyn shooting'), was a mass execution of Polish nationals carried out by the People's Commissariat for Internal Affairs (NKVD), the Soviet secret police, in April and May 1940. The massacre was prompted by NKVD chief Lavrentiy Beria's proposal to execute all captive members of the Polish Officer Corps, dated 5 March 1940. This official document was approved and signed by the Soviet Politburo, including its leader, Joseph Stalin. The number of victims is estimated at about 22,000, with 21,768 being a lower limit.[1] The victims were murdered in the Katyn Forest in Russia, the Kalinin and Kharkiv prisons and elsewhere. Of the total killed, about 8,000 were officers taken prisoner during the 1939 Soviet invasion of Poland, another 6,000 were police officers, and the rest were arrested Polish intelligentsia the Soviets deemed to be "intelligence agents, gendarmes, landowners, saboteurs, factory owners, lawyers, officials and priests".

        Pridėti atminties

        14.04.1940 | Russians start deportations of 1,7 million Poles from occupied territories by USSR in 1939. 7% from deported were Jews

        Pridėti atminties

        27.05.1940 | Notiek pirmais atentāta mēginājums pret Ļevu Trocki

        Pridėti atminties

        15.06.1940 | PSRS Sarkanā Armija okupē Lietuvu

        Pridėti atminties

        17.06.1940 | Red Army of Soviet Union occupies Latvia, Estonia

        Pridėti atminties

        26.06.1940 | Strādnieku paradīzē: PSRS Augstākā padome izdod lēmumu par pāreju uz 7 dienu astoņu stundu darba dienu. Darba kavējumi vairāk kā par 21 minūti- krimināli sodāmi

        Pridėti atminties

        26.06.1940 | USSR sends an ultimatum to Romania demanding that it cede the lands promised to Stalin under the Nazi-Soviet Pact

        Pridėti atminties

        05.08.1940 | Ar PSRS APP dekrētu tiek izveidota Latvijas PSR

        Pridėti atminties

        06.08.1940 | Igaunija tiek anektēta un iekļauta PSRS kā Igaunijas Padomju Sociālistiskā Republika

        Pridėti atminties

        20.08.1940 | W. Churchill the "Few Speech"

        Pridėti atminties

        07.09.1940 | Sākas Londonas bombardēšana. Blitz

        1940. gada 7. septembris Londonā bija silta, saulaina sestdienas pēcpusdiena. LaI gan bija pagājis gandrīz gads, kopš 23.08.1939 Vācija un PSRS bija noslēgušas līgumu par Eiropas pārdali un abas Pasaules karas uzsācējas jau gadu karoja Polijā, Somijā, Anglijā nekas neliecināja par karu. Taču Vācija bija sagatavojusi vienu no lielākajiem gaisa uzbrukumiem "Anglijas sirdij"- Londonai. Bombardēšana 7. septembrī ilga 9 stundas.

        Pridėti atminties

        12.11.1940 | German–Soviet Axis talks

        Pridėti atminties

        06.04.1941 | WW2: Nazi Germany launched "Operation 25": the invasion of Yugoslavia and "Operation Marita": the invasion of Greece

        Pridėti atminties

        13.04.1941 | Japāna un PSRS paraksta neuzbrukšanas līgumu

        Pridėti atminties

        14.06.1941 | Juuniküüditamine

        Pridėti atminties

        22.06.1941 | Operation Barbarossa

        Pridėti atminties

        25.06.1941 | WWII. PSRS atkārtoti uzbrūk Somijai. Sākās Turpinājuma karš

        Pridėti atminties

        26.06.1941 | Soviet planes bomb Kassa, giving Hungary the impetus to declare war the next day

        now Košice, Slovakia

        Pridėti atminties

        27.06.1941 | Ungārija piesaka karu Padomju Savienībai

        Pridėti atminties

        01.07.1941 | Rīgu okupē vācu karaspēks

        Pridėti atminties

        13.07.1941 | WW2: Britain and the Soviet Union signed a mutual aid pact to support each other in WW2

        Pridėti atminties

        11.08.1941 | Na rozkaz Józefa Stalina, w odwecie za zbombardowanie Moskwy przez Luftwaffe, 10 radzieckich bombowców wystartowało z Leningradu w celu odwetowego zbombardowania Berlina. Do celu dotarło 6 z nich, a powróciły 2

        22 lipca 1941 Luftwaffe dokonało pierwszego nocnego bombardowania Moskwy. W odpowiedzi Stalin wydał rozkaz, dowódcy 81. Dywizji Lotniczej, dokonania nalotu na Berlin. W akcji, która odbyła się w nocy z 10 na 11 sierpnia 1941, wzięły udział samoloty z 432 Pułku Ciężkich Bombowców.

        Pridėti atminties

        16.08.1941 | Józef Stalin wydał Rozkaz nr 270, który nakazywał żołnierzom i komisarzom walczyć do końca pod groźbą śmierci dla nich i kary pozbawienia wolności dla ich rodzin

        Pridėti atminties

        18.08.1941 | PSRS komunistu kara noziegumi. No nacistiem bēgošā krievu armija uzspridzina Dņepras HES, nogalinot ap 100,000 ukraiņu

        Pridėti atminties

        11.09.1941 | Medvedev Forest massacre

        Pridėti atminties

        30.10.1941 | Rūzvelts nolemj iedalīt 1 miljardu dolāru lielu palīdzību PSRS karam pret tās kādreizējo sabiedroto un otru Otrā Pasaules kara uzsācēju- Vāciju

        Pridėti atminties

        17.11.1941 | приказ ставки верховного главнокомандования №0428 от 17.11.1941г

        Pridėti atminties

        03.12.1941 | General Anders meets Stalin

        Pridėti atminties

        24.01.1942 | World War II: The Allies bombard Bangkok, leading Thailand to declare war against the United States and United Kingdom.

        Pridėti atminties

        30.01.1943 | Staļingradā (Volgogradā) kapitulē 6. vācu armija. Lūzums 2. Pasaules kara gaitā, vācieši sāk atkāpties

        Pridėti atminties

        19.04.1943 | Cекретное постановление Совнаркома от 19 апреля 1943 года об управлении контрразведки СМЕРШ

        При выполнении боевых операций, а также в любых других условиях бойцы СМЕРШа не имели права уклоняться от боя ни на своей, ни на немецкой стороне.

        Pridėti atminties

        26.04.1943 | Stalin breaks off relations with Polish Government in exile after Poles demand answers over Katyn

        Pridėti atminties

        14.05.1943 | W Sielcach nad Oką sformowano 1. Dywizję Piechoty im. Tadeusza Kościuszki

        1 Warszawska Dywizja Piechoty im. Tadeusza Kościuszki (1 DP) – związek taktyczny piechoty ludowego Wojska Polskiego. Dywizja została sformowana w maju 1943, w Sielcach nad Oką jako 1 Polska Dywizja Piechoty im. Tadeusza Kościuszki. Chrzest bojowy przeszła pod Lenino. W 1944 walczyła pod Puławami i o Pragę. Od lutego 1945 walczyła o Wał Pomorski, forsowała Odrę oraz wzięła udział w szturmie Berlina. Za udział w wojnie odznaczona złotym krzyżem orderu Virtuti Militari, Orderem Krzyża Grunwaldu III klasy oraz radzieckimi odznaczeniami: Orderem Czerwonego Sztandaru i Orderem Kutuzowa II stopnia.

        Pridėti atminties

        28.11.1943 | Sākās Teherānas konference

        Iespējams, viena no 20.gs. Rietumu civilizēto valstu kļūdām- atbalstot tikai vienu no 2 totalitārajiem režīmiem, kuri aizsāka 2. Pasaules karu, tika radīts pamats tālākai nestabilitātei Eiropā, kuras sekas jūtamas vēl šodien.

        Pridėti atminties

        01.12.1943 | Beidzas Teherānas konference

        Pridėti atminties

        28.12.1943 | Genocide actions against non-russians. 91,900 Kalmyks deported

        Pridėti atminties

        23.02.1944 | Genocides against non-russians. Operation Lentil, Chechnya / Ichkeria

        Pridėti atminties

        27.02.1944 | Khaibakh massacre

        Pridėti atminties

        08.03.1944 | Soviet genocides. Balkar operation. 37,713 persons deported

        In 1944, the Soviet communist government forcibly deported almost the entire Balkar population to Kazakhstan, Kyrgyzstan and Omsk Oblast in Siberia.

        Pridėti atminties

        09.03.1944 | Soviet "March Bombings" of Tallinn in World War II

        Pridėti atminties

        11.05.1944 | The decision of deportation of Crimean Tatars

        The state-organized and forcible deportation of the Crimean Tatars from the Crimean Peninsula by the Soviet Union in 1944 was ordered by Joseph Stalin as a form of collective punishment for alleged collaboration with the Nazi occupation regime in Taurida Subdistrict during 1942-1943. The event is also known as Sürgünlik in Crimean Tatar (meaning "exile")

        Pridėti atminties

        18.05.1944 | Communist acts of genocide: Deportation of Crimean Tatars. 228,543 deported

        According to order Nr. ГОКО-5859 (Постановление Государственного Комитета Обороны СССР № от 11 мая 1944), in the early morning of 18.05.1944 deportation of Crimean Tatar begun. Altogether 228,543 crimeans (including all Crimean tatars) were deported. At that time there were about 20,000 Crimean Tatars serving in Soviet army in WWII time. After WWII they were forbidden to return to their homes. Even after Stalins death, Crimea was kept as a restricted zone for Tatars, and mainly Russians were allowed to live here until 1989. Crimean Tatars make only 12% from Russian occupied Crimea population today

        Pridėti atminties

        22.06.1944 | Operation Bagration

        Pridėti atminties

        11.10.1944 | PSRS okupē un iekļauj Tivas republiku Krievijas sastāvā

        Pridėti atminties

        13.10.1944 | Vācijas okupācijas spēkus Rīgā bez cīņas nomaina PSRS okupācijas spēki un paliek 50 gadus

        Pridėti atminties

        14.11.1944 | Armed Forces of the Committee for the Liberation of the Peoples of Russia (VS-KONR) established

        Pridėti atminties

        04.02.1945 | Yalta Conference

        The Yalta Conference, sometimes called the Crimea Conference and codenamed the Argonaut Conference, held February 4–11, 1945, was the World War II meeting of the heads of government of the United States, the United Kingdom and the Soviet Union, represented by President Franklin D. Roosevelt, Prime Minister Winston Churchill and Premier Joseph Stalin, respectively, for the purpose of discussing Europe's post-war reorganization. The conference convened in the Livadia Palace near Yalta in Crimea.

        Pridėti atminties

        13.02.1945 | Luftangriffe auf Dresden

        Pridėti atminties

        09.05.1945 | 2. Pasaules kara beigas Eiropā

        Pridėti atminties

        21.06.1945 | End of Trial of the Sixteen in Moscow

        The Trial of the Sixteen (Polish: Proces szesnastu) was a staged trial of 16 leaders of the Polish Underground State held by the Soviet Union in Moscow in 1945.

        Pridėti atminties

        17.07.1945 | Allied leaders met at Potsdam to decide Germany's post-war future

        Churchill, Truman & Stalin

        Pridėti atminties

        17.07.1945 | Soviet genocide operations against non-russians. July deportation. 6,320 Lithuanians deported

        July 17 – September 3, 1945. 6,320 Lithuanian citizens deported by USSR communists to Komi ASSR, Sverdlovsk Oblast, Molotov Oblast

        Pridėti atminties

        25.07.1945 | Ended of Augustów roundup (Small Katyn)

        The Augustów roundup (Polish: Obława augustowska) was a military operation against the Polish World War II anti-communist partisans and sympathizers following the Soviet takeover of Poland. The operation was undertaken by Soviet forces with the assistance of Polish communist units, and conducted from July 10 to July 25, 1945 in Suwałki and Augustów region (Podlasie) of northern People's Republic of Poland. Out of 2,000 arrested by the Soviet forces, about 600 have disappeared. They are presumed to have been executed and buried in an unknown location in present-day Russia.[2] Polish Institute of National Remembrance has declared the 1945 Augustów roundup "the largest crime committed by the Soviets on Polish lands after World War II". The crime has been called "second Katyn", "small Katyn", "little Katyn" or "Podlaski Katyn", in reference to the Katyn massacre, the Soviet execution of about 20,000 Polish soldiers and intellectuals that occurred in the early 1940s.

        Pridėti atminties

        02.08.1945 | The Potsdam Conference ended. It agreed provisional plans to administer post-war Germany and punish Nazi war criminals

        Pridėti atminties

        06.08.1945 | Atomic bombings of Hiroshima and Nagasaki

        Pridėti atminties

        02.09.1945 | Surrender of Japan

        The surrender of the Empire of Japan was announced by Imperial Japan on August 15 and formally signed on September 2, 1945, bringing the hostilities of World War II to a close.

        Pridėti atminties

        05.03.1946 | W przemówieniu w Fulton w stanie Missouri Winston Churchill po raz pierwszy użył określenia "żelazna kurtyna".

        W przemówieniu w Fulton w stanie Missouri Winston Churchill po raz pierwszy użył określenia "żelazna kurtyna", określającego linię podziału Europy na blok wschodni i zachodni. Przemówienie to przyjmuje się za początek zimnej wojny.

        Pridėti atminties

        07.04.1946 | Okupētais Kēningsbergas (Kaļiņingradas) apgabals tiek iekļauts PSRS. Visi iedzīvotāji tiek padzīti

        Pridėti atminties

        11.04.1947 | Ar PSRS "brālīgu atbalstu" Polijā varu pārņem komunisti

        Pridėti atminties

        12.01.1948 | Убийство Соломона Михоэлса

        Pridėti atminties

        14.05.1948 | Tiek dibināta ebreju valsts - Izraēla

        Pridėti atminties

        17.05.1948 | The Soviet Union recognised the new state of Israel

        Pridėti atminties

        23.05.1948 | per 48 valandas Lietuvoje suimta ir deportuota beveik 40,002 valstiečių

        Pridėti atminties

        14.12.1948 | Постановления секретариата ЦК ВКП(б) о грубой политической ошибке, касательно "12 стульев" и "Золотого теленка"

        Pridėti atminties

        25.03.1949 | Märzdeportationen 1949 im Baltikum

        Die Märzdeportationen 1949 waren Massendeportationen von Einwohnern der baltischen Staaten in entlegene Gebiete der Sowjetunion. Die Verhaftungen fanden vom 25. bis 28. März 1949 statt. Betroffen von den sowjetischerseits „Operation Priboi“ (Brandung, Oперация Прибой) genannten Massnahmen waren etwa 90.000 Menschen. Aufgrund der hohen Sterblichkeitsrate der Opfer wird die Aktion in verschiedenen Publikationen als Genozid eingestuft.[1] In einem Urteil von 2006 bezeichnete der Europäische Gerichtshof für Menschenrechte die Vorgänge als Verbrechen gegen die Menschlichkeit.

        Pridėti atminties

        31.03.1949 | Vinstons Čērčils paziņo, ka A-bumba bija vienīgais šķērslis, kāpēc PSRS neiekaroja pārējo Eiropu

        Pridėti atminties

        07.07.1949 | The Soviet deportations from Bessarabia and Northern Bukovina

        Pridėti atminties

        29.08.1949 | Der erste Test Sowjetisches Atombomben

        Pridėti atminties

        06.04.1950 | Ar slepenu PSRS MK lēmumu deportētie un pagaidus nomitinātie tika uzskatīti par izsūtītiem uz mūžu

        Pridėti atminties

        02.04.1951 | Communist crimes: Operation "North" started in USSR. 8576 deported

        Operation North (Russian: Операция "Север") was the code name assigned by the USSR Ministry of State Security to massive deportation of Jehovah's Witnesses and their families to Siberia in the Soviet Union on 1–2 April 1951,

        Pridėti atminties

        20.09.1951 | Soviet genocides. September Operation. 3,087 Lithuanians deported to Irkutsk oblast

        Pridėti atminties

        23.01.1952 | Soviet Genocides. January deportation. 2,195 Lithuanians deported to Krasnoyarsk krai

        Pridėti atminties

        12.08.1952 | Communist crimes. Jewish operation. JAF. Night of the Murdered Poets

        holocaust, antisemitism

        Pridėti atminties

        13.01.1953 | Dziennik Prawda poinformował o wykryciu rzekomego spisku lekarzy kremlowskich

        Spisek lekarzy kremlowskich – jedna z największych prowokacji politycznych w ZSRR o kontekście antysemickim, mająca miejsce w latach 1952-1953, niezakończona wskutek śmierci jednego z głównych jej inspiratorów, Józefa Stalina. Jej głównym celem politycznym było rozpętanie powszechnego terroru i kolejnych czystek (wzorowanych na czystkach stalinowskich z lat 1936-1938) w KPZR i strukturach państwowych ZSRR.

        Pridėti atminties

        26.05.1953 | Норильское восстание

        Pridėti atminties

        15.07.1953 | Beidzas Korejas karš

        Pridėti atminties

        24.08.1954 | Communist Control Act of 1954

        Pridėti atminties

        10.08.1955 | Секретный бордель высших руководителей СССР - Дело гладиаторов

        Pridėti atminties

        14.02.1956 | XX съезд КПСС - осуждение культа личности Сталина

        Pridėti atminties

        25.02.1956 | Nikita Khrushchev sensationally denounced Josef Stalin in a speech at a Communist Party congress in Moscow

        Pridėti atminties

        30.10.1961 | PSKP Kongress nolemj novelt no PSKP vainu par miljoniem noslepkavoto uz mirušo Josifu Staļinu

        Pridėti atminties

        31.10.1961 | Staļins tiek aizvākts no Ļeņina mauzoleja

        Pridėti atminties

        31.08.1972 | W katastrofie samolotu Ił-18 pod Magnitogorskiem zginęło 101 osób

        Pridėti atminties

        13.04.1990 | PSRS oficiāli atzīst NKVD vainu Katiņas masu slepkavībā

        Pridėti atminties

        30.10.1990 | На Лубянской площади в Москве установлен Соловецкий камень в память о жертвах политических репрессий

        Pridėti atminties

        26.12.1991 | PSRS oficiāli beidz pastāvēt

        Pridėti atminties

        Žymos