Valerianas Kuibyševas (rus. Куйбышев Валериан Владимирович, 1888 m. birželio 6 d. Omske – 1935 m. sausio 25 d. Maskvoje) – tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, nuo 1927 m. iki mirties buvo TSKP CK Politinio biuro narys. Artimas J. Stalino bendražygis, daug prisidėjęs prie jo valdžios įtvirtinimo, aktyvus industrializacijos ir kolektyvizacijos ir pirmųjų penkmečių organizatorius.

Biografija

Mokėsi Karo medicinos akademijoje (iš jos 1906 m. pašalintas už dalyvavimą studentų demonstracijoje). Už dalyvavimą bolševikinėje veikloje ne kartą teistas, tremtyje buvo 7 metus. 1917 m. tapo Samaros bolševikų organizacijos vadovu, miesto Tarybos pirmininku, vadovavo bolševikiniam sukilimui mieste. Buvo išrinktas į Rusijos Steigiamąjį susirinkimą. Priešinosi Bresto taikos sutarties sudarymui.

1918–1919 m. dirbo propagandinį darbą Raudonojoje Armijoje. 1919–1920 m. buvo Tarybų Rusijos pasiuntiniu marionetinėje Bucharos Liaudies Respublikoje. Nuo 1920 m. užėmė įvairias pareigas RTSFR valdžios organuose: Aukščiausios liaudies ūkio tarybos prezidiumo narys, Vyriausiosios elektros tiekimo valdybos viršininkas. 1922–1923 m. – Rusijos KP CK sekretorius. 1923–1926 m. – Centrinės kontrolės komisijos pirmininkas, Darbininkų ir valstiečių inspekcijos liaudies komisaras. 1926–1930 m. – TSRS Aukščiausios liaudies ūkio tarybos pirmininkas. 1930–1934 m. – TSRS Gosplano pirmininkas ir TSRS Liaudies komisarų tarybos pirmininko bei Darbo ir gynybos tarybos pirmininko pavaduotojas, faktiškai vadovavo visai TSRS pramonei. Nuo 1934 m. – Tarybinės kontrolės komisijos pirmininkas.

Mirė nuo širdies smūgio. Palaidotas prie Kremliaus sienos Maskvoje. Po mirties V. Kuibyševo vardas buvo plačiai naudojamas tarybinėje propagandoje, virš 25 miestų (tarp jų Samara) ir gyvenviečių, kanalas, gamyklos, kolūkiai, teatrai ir institutai pavadinti jo vardu.

V. Kuibyševo žmona bei brolis buvo represuoti.