Lavrentijus Berija

Pridėti į asmens nuotrauką!
Gimęs:
29.03.1899
Mires:
23.12.1953
Mergelė (kitas) šeimos:
Lavrentijus Pavlovičius Berija
Be žodžių:
Lawrenti Beria, Lavrentiy Beriya, Lavrentijs Berija, ლავრენტი ბერია, Lavrenti Beria; Лаврентий Павлович Берия;, Лаврентий Берия, Лавре́нтий Па́влович Бе́рия, ლავ
Kategorijas:
, , Antrojo pasaulinio karo dalyvis, Bolševikas, Komunistas, Valstybės ir komunistų partijos lyderis
Pilietybė:
&nbs
Kapinės:
Moscow, Donskoy Cemetery

Lavrentijus Pavlovičius Berija (rus. Лаврентий Павлович Берия,gruz. ლავრენტი ბერია; 1899 m. kovo 29 d. – 1953 m. gruodžio 23 d.) – TSRS NKVD veikėjas, vidaus reikalų liaudies komisaras (1939–1945), vienas pagrindinių trečio-penkto dešimtmečio masinių represijų organizatorių, centrinio partijos komiteto nurodymu organizavo trėmimus, tarp jų ir 1941 bei 1945 metų trėmimus iš Lietuvos.

Nors šio politiko veikla dažniausiai vertinama neigiamai, kai kurie šaltiniai siūlo atkreipti dėmesį į tai, jog 1939 m. Berijai pakeitus Nikolajų Ježovą, represijų tempai šiek tiek sulėtėjo ir buvo peržiūrėta dalis ankstesnių bylų. Gal ir galima teigti, jog jis buvo kažkiek nuosaikesnis už savo pirmtaką, jei tik tai nebuvo tiesiog politiniai manevrai prestižui įtvirtinti.

Po Stalino mirties (1953) buvo TSRS vidaus reikalų ministras ir ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas, siūlė liberalizuoti politiką, leisti daugiau nacionalistinių apraiškų, tačiau 1953 m. birželio 26 d. suimtas, apkaltintas perversmu ir Tėvynės išdavimu, o gruodžio 23 d. sušaudytas.

Pastebėtina, jog Berija buvo nuteistas sušaudyti anaiptol ne už nepamatuotas represijas ar tautų genocidą. Mirties bausme jis buvo nuteistas už „šnipinėjimą Didžiąjai Britanijai, pastangas likviduoti tarybinę santvarką, kapitalizmo restauraciją ir buržuazijos viešpatavimo atstatymą“.

Berijos žmona ir sūnus po jo sušaudymo buvo ištremti į tokias pat darbo stovyklas, tačiau liko gyvi ir vėliau buvo paleisti.

Citatos

Aš esu nekaltas – paskutiniai žodžiai prieš mirties bausmės įvykdymą 1953 m. gruodžio 23 d.

Šaltiniai: wikipedia.org, news.lv

Nėra vietos

    loading...

        Saitai

        Santykių vardasSantykių tipasGimęsMiresAprašymas
        1Серго БерияСерго БерияSūnus24.11.192411.10.2000
        2
        Этери ГегечкориDukra
        3Нина БерияНина БерияŽmona00.00.190500.00.1991
        4
        Александр ГришинŽentas00.00.195000.00.2013
        5Марфа  БерияМарфа БерияMarti00.00.1925
        6Tatjana OkunevskajaTatjana OkunevskajaPartneris, Susipažinęs03.03.191415.05.2002
        7Валентина ИстоминаВалентина ИстоминаPartneris
        8Ляля ДроздоваЛяля ДроздоваCivilinė žmona00.00.193300.00.2014
        9Viktoras  GrišinasViktoras GrišinasTolimas giminaitis18.09.191425.05.1992

        25.02.1921 | Krievijas Sarkanā armija okupē Gruziju

        Pridėti atminties

        21.01.1924 | Vai Ļeņinam palikt mūžam dzīvam jeb laiks apbedīt?

        Latvijas okupācijas gados 21.janvāris kalendārā bija iezīmēts ar melnu krāsu. Šajā dienā mira cilvēks, ko šodien daudzi dēvē par visu pasaules nelaimju cēloni – tas Vladimirs Uļjanovs (Ļeņins). Viņa mirstīgās atliekas jeb pareizāk būtu teikt, tas, kas vispār no tām palicis pāri, vēl joprojām glabājas Maskavas sirdī – Sarkanā laukuma mauzolejā. Vai nebūtu pienācis laiks tās apbedīt?

        Pridėti atminties

        28.08.1924 | Communist genocides. Georgia: August Uprising against Russian Soviet rule. Communists won. Executed 12,578, more than 20,000 deported

        Pridėti atminties

        07.04.1930 | W ZSRR wydano zarządzenie o rozszerzeniu systemu obozów GUŁAG

        Pridėti atminties

        15.05.1930 | Начало работ т.н. "шарашкино контор"

        Pridėti atminties

        26.11.1935 | Приняты изменения УК, разрешающие смертную казнь несовершеннолетних

        25.11.1935 в СССР принято Постановление ВЦИК, СНК РСФС изменяющие УК и разрешающие применение всех мер наказания, включая расстрел, к несовершеннолетним, начиная уже с 12 лет.

        Pridėti atminties

        13.07.1937 | Izdota NKVD slepenā pavēle par nošaujamo kvotām pa PSRS reģioniem

        Pridėti atminties

        30.07.1937 | NKVD Order No. 00447

        Pridėti atminties

        11.08.1937 | Początek eksterminacji Polaków zamieszkujących ZSRR

        Z mocy rozkazu nr 00485 ludowego komisarza spraw wewnętrznych Nikołaja Jeżowa z dnia 11 sierpnia 1937 roku rozpoczęła się eksterminacja Polaków zamieszkujących Związek Sowiecki. Czystka etniczna, o której mało się mówi.

        Pridėti atminties

        21.08.1937 | Padomju Savienībā tiek iznīcināti Polijas kompartijas līderi un biedri

        Pridėti atminties

        11.11.1938 | Podpisano tajne porozumienie między NKWD i Gestapo

        Pridėti atminties

        23.08.1939 | Tiek parakstīts Eiropas "kreiso"- nacionālsociālistu un komunistu pakts ar tā slepenajiem pielikumiem par Eiropas pārdali

        Tiek parakstīts Nacistu—Komunistu pakts Molotova—Ribentropa pakts, pazīstams arī kā Hitlera—Staļina pakts, Nacistu—Padomju pakts, kura oficiālais nosaukums bija "Neuzbrukšanas līgums starp Vāciju un PSRS" (krievu: Договор о ненападении между Германией и Советским Союзом, vācu: Deutsch-sowjetischer Nichtangriffspakt), bija līgums starp Vāciju un PSRS, kura būtība bija savā starpā pārdalīt Eiropas valstis, tās likvidējot. No līguma noslēgšanas brīža abas valstis uzskatāmas par sabiedrotām un līdzvainīgām Otrā Pasaules kara sākšanā. Pakts garantēja PSRS neitralitāti kara gadījumā starp Vāciju un Poliju vai Rietumu sabiedrotajām valstīm. Vēlāk pakts tika papildināts ar draudzības līgumu starp PSRS un Trešo reihu. Neuzbrukšanas un draudzības līgumi bija spēkā līdz 1941. gada 22. jūnijam, kad Vācija uzbruka PSRS.

        Pridėti atminties

        17.09.1939 | Nepilnu mēnesi pēc nacionālsociālistu-komunistu līguma noslēgšanas Vācijas sabiedrotais- PSRS - iebrūk Polijā

        Otrais pasaules karš bija lielākais bruņotais konflikts cilvēces vēsturē, un tajā iesaistījās lielākā daļa pasaules valstu visos kontinentos. Karu uzsāka divu sabiedroto- Vācijas un PSRS saskaņots uzbrukums Polijai. Karš notika no 1939. gada 1. septembra līdz 1945. gada 14. septembrim un prasīja 70 miljonus civiliedzīvotāju un militārpersonu dzīvību. Kara rezultātā tika mainītas pasaules valstu robežas un okupētas daudzas teritorijas. Daļa no teritorijām, kā Prūsija, Kuriļu salas, Karēlija ir okupētas jorpojām.

        Pridėti atminties

        19.09.1939 | Ostaškovas koncentrācijas nometne poļu karagūstekņiem

        Ostaškovas nometne – koncentrācijas nometne, kur bija ieslodzīti poļu karagūstekņi. Atradās Nilo- Stolobenskas tuksneša teritorijā netālu no Ostaškovas pilsētas Krievijas federācijā. Nometnē tika turēti 4 700 poļu žandarmi, policisti un citu amatu pārstāvji. Viņi visi tika nošauti 1940. gada aprīlī – maijā.

        Pridėti atminties

        19.09.1939 | W Starobielsku utworzono obóz koncentracyjny dla polskich jeńców wojennych

        19 września ludowy komisarz spraw wewnêtrznych Ławrentij Beria wydał rozkaz nr 0308, zgodnie z którym utworzono Zarząd NKWD ZSRR do Spraw Jeńców Wojennych (UPW – Uprawlenije po Diełam Wojennoplennych). Tym samym rozkazem polecono zorganizowanie ośmiu obozów jenieckich – ostaszkowskiego, juchnowskiego, kozielskiego, putywelskiego, kozielszczańskiego, starobielskiego, jużskiego i orańskiego. Tak zwaną obsługę operacyjno-czekistowską jeńców wojennych zajmował się Wydział Specjalny NKWD ZSRR. Do 23 września w Zarządzie ds. Jeńców został opracowany regulamin obozu dla jeńców wojennych. Przejściowo jeńcy byli gromadzeni w obozach rozdzielczych i 138 punktach odbiorczych, skąd następnie przekazywano ich do wyżej wymienionych obozów.

        Pridėti atminties

        18.10.1939 | Spotkanie Stalina i Hitlera we Lwowie

        Pridėti atminties

        15.11.1939 | W Kozielsku utworzono obóz koncentracyjny dla polskich jeńców wojennych

        19 września ludowy komisarz spraw wewnêtrznych Ławrentij Beria wydał rozkaz nr 0308, zgodnie z którym utworzono Zarząd NKWD ZSRR do Spraw Jeńców Wojennych (UPW – Uprawlenije po Diełam Wojennoplennych). Tym samym rozkazem polecono zorganizowanie ośmiu obozów jenieckich – ostaszkowskiego, juchnowskiego, kozielskiego, putywelskiego, kozielszczańskiego, starobielskiego, jużskiego i orańskiego. Tak zwaną obsługę operacyjno-czekistowską jeńców wojennych zajmował się Wydział Specjalny NKWD ZSRR. Do 23 września w Zarządzie ds. Jeńców został opracowany regulamin obozu dla jeńców wojennych. Przejściowo jeńcy byli gromadzeni w obozach rozdzielczych i 138 punktach odbiorczych, skąd następnie przekazywano ich do wyżej wymienionych obozów.

        Pridėti atminties

        10.02.1940 | Deportation of Poles from Soviet occupied Polish territories

        On 10th February 1940 the machinery of terror and national genocide started in territories of Poland, occupied by Soviet Union

        Pridėti atminties

        03.04.1940 | Start of Katyn massacre

        The Katyn massacre, also known as the Katyn Forest massacre (Polish: zbrodnia katyńska, mord katyński, 'Katyń crime'; Russian: Катынский расстрел Katynskij ra'sstrel 'Katyn shooting'), was a mass execution of Polish nationals carried out by the People's Commissariat for Internal Affairs (NKVD), the Soviet secret police, in April and May 1940. The massacre was prompted by NKVD chief Lavrentiy Beria's proposal to execute all captive members of the Polish Officer Corps, dated 5 March 1940. This official document was approved and signed by the Soviet Politburo, including its leader, Joseph Stalin. The number of victims is estimated at about 22,000, with 21,768 being a lower limit.[1] The victims were murdered in the Katyn Forest in Russia, the Kalinin and Kharkiv prisons and elsewhere. Of the total killed, about 8,000 were officers taken prisoner during the 1939 Soviet invasion of Poland, another 6,000 were police officers, and the rest were arrested Polish intelligentsia the Soviets deemed to be "intelligence agents, gendarmes, landowners, saboteurs, factory owners, lawyers, officials and priests".

        Pridėti atminties

        05.08.1940 | Ar PSRS APP dekrētu tiek izveidota Latvijas PSR

        Pridėti atminties

        11.09.1941 | Medvedev Forest massacre

        Pridėti atminties

        03.12.1941 | General Anders meets Stalin

        Pridėti atminties

        19.04.1943 | Cекретное постановление Совнаркома от 19 апреля 1943 года об управлении контрразведки СМЕРШ

        При выполнении боевых операций, а также в любых других условиях бойцы СМЕРШа не имели права уклоняться от боя ни на своей, ни на немецкой стороне.

        Pridėti atminties

        23.02.1944 | Genocides against non-russians. Operation Lentil, Chechnya / Ichkeria

        Pridėti atminties

        27.02.1944 | Khaibakh massacre

        Pridėti atminties

        08.03.1944 | Soviet genocides. Balkar operation. 37,713 persons deported

        In 1944, the Soviet communist government forcibly deported almost the entire Balkar population to Kazakhstan, Kyrgyzstan and Omsk Oblast in Siberia.

        Pridėti atminties

        11.05.1944 | The decision of deportation of Crimean Tatars

        The state-organized and forcible deportation of the Crimean Tatars from the Crimean Peninsula by the Soviet Union in 1944 was ordered by Joseph Stalin as a form of collective punishment for alleged collaboration with the Nazi occupation regime in Taurida Subdistrict during 1942-1943. The event is also known as Sürgünlik in Crimean Tatar (meaning "exile")

        Pridėti atminties

        18.05.1944 | Communist acts of genocide: Deportation of Crimean Tatars. 228,543 deported

        According to order Nr. ГОКО-5859 (Постановление Государственного Комитета Обороны СССР № от 11 мая 1944), in the early morning of 18.05.1944 deportation of Crimean Tatar begun. Altogether 228,543 crimeans (including all Crimean tatars) were deported. At that time there were about 20,000 Crimean Tatars serving in Soviet army in WWII time. After WWII they were forbidden to return to their homes. Even after Stalins death, Crimea was kept as a restricted zone for Tatars, and mainly Russians were allowed to live here until 1989. Crimean Tatars make only 12% from Russian occupied Crimea population today

        Pridėti atminties

        02.06.1944 | PSRS genocīds pret nekrievu tautām. Grieķu operācija-1944. Deportēti vairāk kā 15,000

        Pridėti atminties

        22.06.1944 | PSRS genocīds pret nekrievu tautām. Pavēle N 0078-22 par visu ukraiņu izsūtīšanu no Ukrainas

        Pridėti atminties

        09.05.1945 | 2. Pasaules kara beigas Eiropā

        Pridėti atminties

        17.07.1945 | Soviet genocide operations against non-russians. July deportation. 6,320 Lithuanians deported

        July 17 – September 3, 1945. 6,320 Lithuanian citizens deported by USSR communists to Komi ASSR, Sverdlovsk Oblast, Molotov Oblast

        Pridėti atminties

        12.01.1948 | Убийство Соломона Михоэлса

        Pridėti atminties

        23.05.1948 | per 48 valandas Lietuvoje suimta ir deportuota beveik 40,002 valstiečių

        Pridėti atminties

        24.04.1949 | LPSR IeM A. Eglīša slepens ziņojums par LPSR IeM darbību 1949.gada 25.marta deportāciju akcijas laikā

        Pridėti atminties

        07.07.1949 | The Soviet deportations from Bessarabia and Northern Bukovina

        Pridėti atminties

        29.08.1949 | Der erste Test Sowjetisches Atombomben

        Pridėti atminties

        13.01.1953 | Dziennik Prawda poinformował o wykryciu rzekomego spisku lekarzy kremlowskich

        Spisek lekarzy kremlowskich – jedna z największych prowokacji politycznych w ZSRR o kontekście antysemickim, mająca miejsce w latach 1952-1953, niezakończona wskutek śmierci jednego z głównych jej inspiratorów, Józefa Stalina. Jej głównym celem politycznym było rozpętanie powszechnego terroru i kolejnych czystek (wzorowanych na czystkach stalinowskich z lat 1936-1938) w KPZR i strukturach państwowych ZSRR.

        Pridėti atminties

        26.05.1953 | Норильское восстание

        Pridėti atminties

        05.12.1953 | Płk Józef Światło wystąpił o azyl polityczny w Berlinie Zachodnim

        Pridėti atminties

        23.12.1953 | Rozstrzelano Ławrientija Berię i sześciu jego współpracowników

        Pridėti atminties

        10.08.1955 | Секретный бордель высших руководителей СССР - Дело гладиаторов

        Pridėti atminties

        14.02.1956 | XX съезд КПСС - осуждение культа личности Сталина

        Pridėti atminties

        25.02.1956 | Nikita Khrushchev sensationally denounced Josef Stalin in a speech at a Communist Party congress in Moscow

        Pridėti atminties

        04.04.1970 | Netālu no Magdeburgas VDK virsnieki sadedzina Hitlera mirstīgās atliekas un pelnus izkaisa upē

        Pridėti atminties

        13.04.1990 | PSRS oficiāli atdzīst NKVD vainu Katiņas masu slepkavībā

        Pridėti atminties

        06.09.1991 | Day of Restoration of Independence of the Chechen State

        Pridėti atminties

        Žymos