Gustavas Zemgalis (latv. Gustavs Zemgals, g. 1871 m. rugpjūčio 12 d., Džukstės apylinkė – 1939 m. sausio 6 d. Ryga, Latvija) – latvių teisininkas, Latvijos politikas ir 2-asis prezidentas.

Ankstyvoji karjera

Gustavas Zemgalis gimė Džūkstėje, Latvijoje. Pradinę mokyklą lankė Sakos miestelyje, mokslus tęsė Rygos Nikolajaus gimnazijoje. 1899 m. baigė Maskvos universitetą, įgijo teisės specialybę. Grįžęs į Latviją dirbo advokatu, laikraščio redaktoriumi ir politiku.

1904 m. per Rusijos-Japonijos karą buvo išsiųstas į frontą, kur praleido pusantrų metus ir gavo kapitono laipsnį.

Po 1905 m.

1905 m. grįžęs į Latviją, Zemgalis tapo liberalių pažiūrų laikraščio "Jaunā Dienas Lapa" (Rytojaus puslapis) įkūrėjas ir redaktorius. Jis taip pat buvo laikraščio "Jaunā Dienas Lapa" kuris pakeitė laikraštį "Mūsu Laiki" (Mūsų Laikas), redaktorius. 1907 m. liepą Gustavas Zemgalis už "Mūsu Laiki" leidimą buvo įkalintas 3 mėnesiams arešto. Greitai po to Zemgalis sukūrė Latvijos demokratų partiją. Laikotarpiu tarp 1912 ir 1914 m. Zemgalis taip pat dirbo laikraštyje "Domas" (Mintys).

Prasidėjus I pasauliniam karui Zemgalis buvo išsiųstas į Suomiją. 1917 balandžio 23 d. Zemgaliui grįžus į Rygą, jis buvo išrinktas miesto pirmininku. 1917 m. rudenį Zemgalis buvo perrinktas. Tuo metu jis priklausė Latvijos demokratų radikalų partijai.

Nuo 1918 metų Zemgals tapo Latvijos laikinosios nacionalinės tarybos nariu. Jis tvarkė reikalus, susijusius su okupuotos Latvijos teritorijomis. Kaip Latvijos radikalų demokratų partijos narys, jis tapo antruoju Tautas Padome (Tautos tarybos) pirmininko pavaduotoju. Tautos taryba buvo atstovaujamasis Latvijos politinių partijų ir organizacijų organas. Eidamas jam paskirtas pareigas, jis pirmininkavo 1918 metų lapkričio 18 dienos Tautos tarybos susirinkimui, kurio metu buvo paskelbta Latvijos nepriklausomybė. 1918 metų gruodžio 3 dieną jis buvo išrinktas Rygos miesto tarybos pirmininku.

Kai bolševikų įtaka Latvijoje vis stiprėjo Tautos taryba išsiuntė Jānis Čakste ir Zemgals į užsienį, kad jie galėtų atstovauti Latvijos interesams. Cakste, Zemgals ir keletas kitų vyriausybės žmonių nuvyko į Kopenhagą britų karo laivu, tačiau Zemgals grįžo atgal į Latviją po dviejų mėnesių, kur jis bandė atkurti Tautos tarybą, bet vėliau jis ir grupė jam lojalių politikų buvo suimti Vokietijos armijos kareivių.

Vėliau Gustas Zemgalis buvo parlamento (Saeima) narys, nuo Demokratinės Centro Partijos (Demokratiska Centra Partija).

Prezidento kadencija

1927 m. mirus prezidentui Janiui Čakstei, Gustavas Zemgalis buvo išrinktas valstybės prezidentu. Kaip prezidentas Zemgalis mažai kišosi į seimo įstatymų leidybą, bet pagarsėjo dažna amnestija kaliniams. Per prezidentavimo laikotarpį, Zemgals suteikė amnestiją 648 asmenims, iš kurių 172 gavo visišką amnestiją. Gustavas Zemgalis prezidentu buvo iki 1930 m. Kai jo kadencija baigėsi, jis atsisakė valdyti antrą kadenciją, nepaisant daugelio prašymų.

Baigus prezidento kadenciją Zemgalis buvo išrinktas į Saeima, kuriame jis buvo finansų, prekybos ir industrijos komisijų narys. Nuo 1931 iki 1932 m. buvo finansų ministras.

1926 m. Zemgaliui buvo įteiktas 3 klasės Trijų Žvaigždžių ordiną (aukščiausias Latvijos nacionalinis apdovanojimas). 1929 m. Gustavas Zemgalis gavo tokį pat tik 1 – aukštesnės klasės ordiną.

Trečiajame dešimtmetyje, Zemgalis publikavo straipsnius laikraštyje "Jaunākās Ziņas" (Naujausios žinios).

1939 m. sausio 6 d. Gustavas Zemgalis mirė ir buvo palaidotas Rygoje. 1990 m. Džūkste buvo atidengtas monumentas 2-ajam Latvijos prezidentui.