Aleksandras Vasiljevičius Suvorovas (rus. Александр Васильевич Суворов; 1729 m. lapkričio 24 d. Maskvoje – 1800 m. gegužės 18 d. Sankt Peterburge) – rusų karvedys, generalisimas, vienas didžiausių Naujųjų laikų karinių strategų. Jis nėra pralaimėjęs nei vieno mūšio, taip pat pagarsėjo, kai pervedė armiją per Alpes.

Aleksandras Suvorovas buvo vienintelis Vasilijaus Ivanovičiaus Suvorovo sūnus. Maskvoje Suvorovas baigė Kadetų akademiją, kartu įgijo karinį bei civilinį laipsnį. 1751 m. paskirtas generolo majoro N. F. Sokovnino adjutantu, kovo-spalio mėnesiais keliavo į Drezdeną bei Vieną diplomatinės misijos metu. Buvo Klaipėdos pilies komendantas. Puikiai pasirodė Turkijos ir Rusijos karo metu, vėliau vadovavo visai sąjungininkų kariuomenei turkų-austrų karo metu. Čia Suvorovas ne tik kovėsi puikiai mūšio lauke, bet ir paėmė ne vieną svarbią turkų gynybinę pilį. Taip pat buvo vienas iš rusų kariuomenės vadų, kuris prisidėjo prie 1794 metų sukilimo numalšinimo. Vėliau dalyvavo Italijos kampanijoje, kurios tikslas buvo „pamokyti“ Prancūziją, po to kai ši po savo revoliucijos ėmė skleisti Europai idėjas apie respubliką. Nepatenkinta visa Europos monarchija nusprendė pamokyti prancūzus ir visi susitarę puolė Prancūziją, kartu puolė ir Rusija, kurios armijai Suvorovas vadovavo. Nors tada visai prancūzų armijai vadovavo Napoleonas Bonapartas, tačiau abu šie didieji karvedžiai nesusikovė, nes Napoleonas tuo metu buvo savo Egipto kampanijoje. Nors ši kampanija ir baigėsi nesėkmingai, Aleksandras Suvorovas jokio mūšio nepralaimėjo ir netgi dar labaiu išgarsėjo, kai pervedė armiją per Šveicarijos Alpes. Tačiau tada jau Suvorovas perspėjo Europą, kad pavojinga tokiam žmogui, kaip Napoleonas Bonapartas leisti vadovauti Prancūzijoje, nes tada Europai kiltų pavojus prasidėti neramumas. Ir jis buvo teisus. Nors jo žygiuose buvo žiauriai elgiamasi su aplinkiniais, nemažai plėšikaujama, tačiau pats savo kariam buvo labai geras, bendravo kaip lygus su lygiais, reikalavo iš jų visų jėgų. Karius net kartais vadino „broliais“.