Petras Bagrationas (gruz. პეტრე ბაგრატიონი, rus. Пётр Ива́нович Багратио́н, 1765 m. Kizliaras, Dagestanas – 1812 m. rugsėjo 24 d. Sima, Vladimiro sritis) – karinis veikėjas, Rusijos imperijos kariuomenės generolas.

Biografija

Gruzinų Bagrationų dinastijos kilmės kunigaikštis.

Nuo 1782 m. kovo 4 d. Astrachanės pėstininkų pulko eilinis Kizliare. 1783 m. dalyvavo malšinant sukilimą Čečėnijoje, kuriam vadovavo šeichas Mansuras. 1785 m. unteris, pateko į sukilėlių nelaisvę, caro vyriausybės išpirktas. 1787-1791 m. Rusijos-Turkijos karo dalyvis, praporščikas, 1792 m. Kijevo kavalerijos jėgerių pulko majoras.

1794 m. Kosciuškos sukilimą malšinusios kariuomenės karininkas. 1799 m. generolas majoras, A. Suvorovo žygių į Italiją ir Šveicariją dalyvis, vadovavo armijos avangardui. 1805-1807 m. karų su Prancūzija dalyvis, 1807 m. vasario 7 d. pasižymėjo Ylavos mūšyje, 1807 m. birželio 14 d. – Frydlando mūšyje, kuriuos Rusijos kariuomenė pralaimėjo. Po šių mūšių Napoleonas pasakė, kad Rusijos kariuomenėje yra tik vienas tikras generolas – Bagrationas.

Per 1808-1809 m. Rusijos-Švedijos karą vadovavo divizijai, užėmusiai Alandų salas, 1809 m. infanterijos generolas. Per 1809-1812 m. Rusijos-Turkijos karą vadovavo Moldavijos armijai. Per 1812 m. karą su Prancūzija – Rusijos II Vakarų armijos vadas. Borodino mūšyje 1812 m. rugpjūčio 26 d. mirtinai sužeistas.

Jo vardu 1946 m. Ylava pavadinta Bagrationovsku.