Tadas Kosciuška
Tadas Kosciuška
- Gimęs:
- 04.02.1746
- Mires:
- 15.10.1817
- Gyvenimo trukmė:
- 71
- PERSON_DAYS_FROM_BIRTH:
- 101630
- PERSON_YEARS_FROM_BIRTH:
- 278
- PERSON_DAYS_FROM_DEATH:
- 75444
- PERSON_YEARS_FROM_DEATH:
- 206
- Be žodžių:
- Tadeusz Kościuszko, Tadeušs Koscjuško, Andžejs Tadeušs Bonaventura Koscjuško, Andrzej Tadeusz Bonawentura Kościuszko, Tadas Kosciuška, Тадэвуш Касцюшка, Kostjuško, Тадеуш Костюшко, А́ндрэй, Andrzej Tadeusz Bon
- Kategorijas:
- Bendras, Dvarininkas, Inžinierius, Karys, Liaudies herojus, Šalies nepriklausomybės mūšius
- Pilietybė:
- lenkas
- Kapinės:
- Kraków, katedra na Wawelu
Tadas Kosciuška (lenk. Andrzej Tadeusz Bonawentura Kościuszko; 1746 m. vasario 4 d., Kosava – 1817 m. spalio 15 d., Zoloturnas) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo inžinierius, generolas, kovų už Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybę dalyvis (1775 - 1783 m.), vyriausiasis 1794 m. sukilimo vadas. 1792 m. apdovanotas Baltojo erelio ordinu.
Jo garbei pavadintas aukščiausias Australijoje Kosciuškos kalnas. Vilniuje ir Kaune yra Tado Kosciuškos gatvės
Gyvenimas
Gimė 1746 metais Kosavos miestelyje, nepasiturinčio bajoro šeimoje. Anksti netekęs tėvo, motinos buvo išleistas į Varšuvos kadetų korpusą, kuris rengė Abiejų Tautų Respublikos armijos karininkus. Su karaliaus S. A. Poniatovskio stipendija išvyko tęsti mokslų į Prancūziją. Juos baigęs jaunas karo inžinierius tėvynėje tarnybos negavo. 1774 m. trumpam grįžo į Lietuvą, vėliau grįžo į Paryžių. Galiausiai 1775 m. jis iškeliavo į JAV. Ten jis sėkmingai kovojo JAV nepriklausomybės kare kartu su Dž. Vašingtonu, kuris apie Kosciušką atsiliepė taip:
Tai yra tyriausias laisvės sūnus, kurį man teko pažinti, – ir tai tokios laisvės, kuri apima visus, ne tik išrinktųjų saujelę.
Karui pasibaigus, gavęs brigados generolo laipsnį, gausiai apdovanotas, dalyvavęs masonų ložėje T. Kosčiuška išplaukė į Europą. 1792 m. jis pasižymėjo mūšiuose su Targovicos konfederatais. Vėl grįžęs į Prancūziją, čia iš revoliucinės vyriausybės gavo garbės piliečio vardą. 1794 m. pradžioje prasidėjus patriotų sukilimui prieš Rusiją, T. Kosciuška buvo pakviestas būti sukilimo vadu. Jis viešu raštu (lietuvių kalba) suteikė visiems valstiečiams asmens laisvę, o dalyvaujančius sukilime atleido nuo lažo ir kitų prievolių. Rusijos kariuomenei malšinant sukilimą, buvo sužeistas ir pateko į nelaisvę, į švelnaus režimo (taip caras nenorėjo blogai pagarsėti tarptautinėje arenoje) Petropavlovsko kalėjimą, kuriame kalėjo dvejus metus. 1796 m. naujas Rusijos caras Pavlas I grąžino jam laisvę, kaip malonės ženklą pasiūlė dvarą su 1500 valstiečių, grąžino kardą, bet T. Kosciuška jam atsakė, kad nereikia jam dvaro, nes jis nebeturės tėvynės, ir pasiprašė, kad leistų jam išvykti į užsienį. 1796 m. pabaigoje T. Kosciuška išplaukë į JAV ir 1797 m. pradžioje apsigyveno Filadelfijoje. Tačiau jis čia pasijuto svetimas neradęs senų kovos draugų ir 1798 m. gegužės pradžioje sugrįžo į Paryžių, turėdamas užduotį atstovauti JAV Prancūzijoje.
Napoleonui pralaimėjus karą su Rusija ir jos sąjungininkais, T. Kosciuška 1814 m. Paryžiuje susitiko su Rusijos caru Aleksandru I, įtikinėjo jį grąžinti Lenkijai laisvę. Po to su caru dar kartą susitikęs Vienos kongrese, gavo iš jo pažadą, kad bus įkurta Lenkijos karalystė. T. Kosciuška vylėsi, kad jis bus paskirtas karalystės kariuomenės vadu, bet caras savo vietininku paskyrė savo brolį Konstantiną.
Prasigyvenęs vakaruose carui grąžino dovanotus pinigus. Pasitraukęs iš politikos, gyveno Prancūzijoje, vėliau Šveicarijoje, kur 1817 m. ir mirė nukritęs nuo arklio ir susižeidęs. Jo palaikai buvo pargabenti į Krokuvą ir palaidoti Vavelio katedroje šalia greta J. Sobiesko ir kitų garbingiausių Lietuvos–Lenkijos valstybės žmonių.
Asmeninis gyvenimas
1774 m. grįžus į Lietuvą T. Kosciuška patyrė nelaimingą meilę didiko Sosnovskio dukteriai Liudvikai – tėvas jai neleido tekėti už neturtingo bajoraičio. Panašiai atsitiko ir apie 1790 m., kai jis paprašė Teklės Žurovskaitės rankos, bet jos tėvas, išdidus Ukrainos dvarininkas, atstūmė, kadangi T. Kosciuška nebuvo turtingas, mat nepasinaudojo JAV gautomis privilegijomis ir pinigais, o didelę jų dalį paliko juodaodžių vaikų mokyklai steigti. Taip jis ir liko nevedęs.
Šaltiniai: wikipedia.org
Vietos
| Vaizdai | Pavadinimas | Santykių tipas | Nuo | Į | Aprašymas | Kalbos | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 |  | Warschau, Królikarnia-Palast | de, en, pl, ru |
Saitai
| Santykių vardas | Santykių tipas | Aprašymas | ||
|---|---|---|---|---|
| 1 |  | Thomas Jefferson | Draugas, Karas draugas | |
| 2 |  | Józef Antoni Poniatowski | Draugas | |
| 3 |  | Paul I | Susipažinęs | |
| 4 |  | Julian Ursyn Niemcewicz | Darbuotojas | |
| 5 |  | Laurynas Gucevičius | Grupės | |
| 6 |  | Emilija Pliaterytė | Grupės | |
| 7 |  | Mykolas Oginskis | Grupės, Karas draugas | |
| 8 |  | Дмитрий Шепелев | Priešininkas | |
| 9 |  | Antoni Chlewiński | Karys | |
| 10 |  | Jan Kiliński | Karys |
24.03.1794 | Przysięga Tadeusza Kościuszki na rynku w Krakowie
Na rynku w Krakowie został odczytany przez byłego posła na Sejm Wielki Aleksandra Linowskiego Akt powstania obywatelów mieszkańców województwa krakowskiego, ogłaszający rozpoczęcie insurekcji przeciw Rosji i carycy Katarzynie II.
04.04.1794 | Insurekcja kościuszkowska: zwycięstwo wojsk polskich nad rosyjskimi w bitwie pod Racławicami
Bitwa pod Racławicami – zbrojne starcie wojsk polskich, pod dowództwem naczelnika Tadeusza Kościuszki z wojskami rosyjskimi, pod dowództwem generała majora Aleksandra Tormasowa. Bitwa miała miejsce 4 kwietnia 1794, w czasie insurekcji kościuszkowskiej, pod wsią Racławice, znajdującą się obecnie w województwie małopolskim. W wyniku wygranej wojsk polskich, pomimo niezbyt dużego znaczenia militarnego, pozwoliła podnieść morale powstańców już w dwanaście dni po rozpoczęciu powstania.
17.04.1794 | Warsaw Uprising
The Warsaw Uprising of 1794 (otherwise the "Warsaw Insurrection"; Polish: insurekcja warszawska) was an armed Polish insurrection by the city's populace early in the Kościuszko Uprising. Supported by the Polish Army, it aimed to throw off Russian control of the Polish capital city. It began April 17, 1794, soon after Tadeusz Kościuszko's victory at Racławice.
22.04.1794 | Wilno Uprising
The Wilno Uprising of 1794 began on April 22, 1794, during which Polish and Lithuanian forces led by Jakub Jasiński fought with Russian forces occupying the city during the Kościuszko Uprising. The Russians were expelled from Wilno, and thanks to Jasiński's skill, no casualties were sustained during the bloodless uprising.
27.04.1794 | Insurekcja kościuszkowska: zwycięstwo wojsk litewskich nad rosyjskimi w bitwie pod Niemenczynem
Bitwa pod Niemenczynem miała miejsce 27 kwietnia 1794 podczas insurekcji kościuszkowskiej. Bitwa między oddziałem litewskim podpułkownika Stefana Grabowskiego a oddziałami rosyjskimi dowodzonymi przez pułkownika Kirejewa stoczona w okolicach Niemenczyna (21 km na północny wschód od Wilna), zakończona zwycięstwem wojsk litewskich.
07.05.1794 | Tadeusz Kościuszko wydał uniwersał połaniecki
Uniwersał połaniecki (właściwie Uniwersał urządzający powinności gruntowe włościan i zapewniający dla nich skuteczną opiekę rządową, bezpieczeństwo własności i sprawiedliwość w komisjach porządkowych) – akt prawny wydany przez Tadeusza Kościuszkę 7 maja 1794. w okolicach miasta Połaniec. Formalnie był wydany w imieniu rządu krajowego Rzeczypospolitej Obojga Narodów w oparciu o art. IV Konstytucji Trzeciego Maja.
08.06.1794 | Schlacht bei Chełm
Die Schlacht bei Chełm fand am 8. Juni 1794 in einem Vorort der Stadt Chełm zwischen den polnischen und den russischen Streitkräften während des Kościuszko-Aufstands statt.
15.06.1794 | Koscjuško sacelšanās pret Krievijas okupāciju. Krakova padodas prūšiem bez pretošanās
11.08.1794 | 1794. gada poļu - lietuviešu sacelšanās dalībnieki M. Oginska vadībā sasniedz Daugavpili
04.11.1794 | Genocide against non-russians in Europe. 23,000 poles killed at Warsaw by Russian invaders
Massacre of Praga was an event during the Kościuszko Uprising in Poland in 1794. On November 4th the Russian forces under General Alexander Suvorov assaulted Praga, the easternmost borough of Warsaw and after four hours of heavy hand to hand fighting broke through Polish defences. Praga was subsequently looted and burnt by Russian soldiers who also killed approximately 20 000 - 23 000 of its inhabitants including women and infants. Even animals were not spared. The following day Warsaw surrendered.