Jurijus Andropovas (rus. Юрий Владимирович Андропов; 1914 m. birželio 15 d. – 1984 m. vasario 9 d.) – Tarybų Sąjungos valstybės veikėjas, armijos generolas, generalinis sekretorius (nuo 1982 m. lapkričio).

Gimė Nagutskoje (Stavropolio gub.), geležinkelio valdininko šeimoje. Andropovo tėvas Vladimir Konstantinovič Andropov ir motina Jevgenia Fainštein buvo žydai. Jis 1930 m. įstojo įkomjaunimą.

1939 m. baigė aukštąją partinę mokyklą, 1940–1944 m. buvo Karelijos komjaunimo Centrinio Komiteto I sekretorius, 1947–1951 Karelijos KP CK II sekretorius. Antrojo pasaulinio karo metu dalyvavo partizaniniame judėjime, 1951 metais persikėlė į Maskvą, kur pradėjo dirbtivisasąjunginės komunistų partijos (VKP) CK. Po Stalino mirties išsiųstas į Vengriją, kur 1954–1957 metais dirbo pasiuntiniu, buvo vienas pagrindinių 1956 metų Tarybinės kariuomenės intervencijos Vengrijos revoliucijos metu organizatorių. Jis taip pat vienas svarbiausių 1968 m.Čekoslovakijos kruvinos revoliucijos organizatorių. 1979 metais J. Andropovas pasisakė už TSRS armijos intervenciją į Afganistaną.

1962–1967, 1982 m. gegužę – lapkritį TSKP CK sekretorius, KGB pirmininkas 1967–1982metais, nuo 1973 m. politinio biuro narys. Dar prieš tapdamas generaliniu sekretoriumi, buvo vienas įtakingiausių TSKP CK politinio biuro narių, faktiškai valdžiusių šalį paskutiniais Brežnevo valdymo metais.

Gyvenimo pabaigoje 

Trumpo Andropovo valdymo laikotarpiu bandyta pagerinti ekonominę situaciją bei sumažinti korupciją, suorganizavo antialkoholinę kampaniją, mėgino gerinti darbo discipliną. Užsienio politikoje pokyčių beveik nebuvo.

1984 m. vasario 9 d. sutrikus inkstų veiklai J. Andropovas mirė.