Jevgenijus Primakovas (rus. Евге́ний Макси́мович Примако́в, g. 1929 m. spalio 29 d. Kijeve) – tarybinis ir rusų politinis bei valstybės veikėjas, diplomatas, mokslininkas orientalistas, Rusijos mokslų akademijos akademikas. Buvęs Rusijos Užsienio reikalų ministras ir Ministras pirmininkas.

Biografija

Vaikystę praleido ir vidurinę mokyklą baigė Tbilisyje. 1953 m. baigė Maskvos orientalistikos instituto arabistikos skyrių, 1956 m. – Maskvos universiteto ekonomikos fakulteto aspirantūrą, dirbo TSRS radijo laidų užsieniui valdyboje. 1962 m. pradėjo dirbti „Pravdos“ laikraščio politikos apžvalgininku, nuo 1966 m. buvo korespondentu Artimuosiuose Rytuose.

1970 m. tapo įtakingo TSRS Mokslų akademijos Pasaulinės ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto (PETS) direktoriaus pavaduotoju, nuo 1977 m. – MA Orientalistikos instituto direktoriumi. Nuo 1985 m. – PETS direktorius.

Buvo artimas M.Gorbačiovo bendražygis. 1989–1990 m. buvo TSRS Aukščiausiosios Tarybos Sąjungos Tarybos pirmininkas, 1990–1991 m. – TSRS Prezidentinės tarybos narys, TSRS Saugumo tarybos narys. 1991 m. Rugpjūčio pučo metu viešai pasisakė prieš GKČP.

1991 m. rugsėjo mėn. paskirtas TSRS Centrinės žvalgybos tarnybos vadovu, po TSRS žlugimo 1991 m. gruodžio 26 d. tapo Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktoriumi.

1996 m. sausio mėn. paskirtas Rusijos užsienio reikalų ministru. 1998 m. rugsėjo mėn. – 1999 m. gegužės mėn. buvo Rusijos Federacijos ministru pirmininku.

1999 m. gruodžio mėn. išrinktas Rusijos Valstybės dūmos trečiojo šaukimo deputatu, juo buvo iki 2001 m. Vadovavo frakcijai „Tėvynė-Visa Rusija“. Kaip „Primakovo-Lužkovo bloko“ kandidatas ruošėsi kandidatuoti į Rusijos prezidento postą, tačiau planus pakeitė po B.Jelcino atsistatydinimo V.Putinui pradėjus eiti Rusijos prezidento pareigas.

2001–2011 m. vadovavo Rusijos Prekybos ir pramonės rūmams.