Gustavas Husakas (svk. Gustáv Husák, 1913 m. sausio 10 d. Dubravka – 1991 m. lapkričio 18 d. Bratislava) – paskutinis socialistinės Čekoslovakijos prezidentas.

Biografija

1933 m. studijuodamas teisę, pradėjo dalyvauti komunistinėje veikloje. Antrojo pasaulinio karo metais už antifašistinę veiklą keturis kartus kalintas, koordinavo Slovakijos nacionalinį sukilimą prieš nacius, buvo Slovakijos liaudies rados pirmininko pavaduotojas.

Po 1948 m. komunistinio perversmo Čekoslovakijoje greitai kilo karjeros laiptais, tačiau 1950 m. buvo apklatinas „buržuaziniu nacionalizmu" ir suimtas. 1954 m. nuteistas kalėti iki gyvos galvos. 1960 m. prezidentas Antoninas Novotnas G. Husaką amnestavo, o 1963 m. – pilnai reabilitavo. Po išlaisvinimo dirbo Slovakijos Mokslų akademijos Valstybės ir teisės institute, 1968 m. tapo ČSSR Ministrų tarybos pirmininko pavaduotoju. 

XX a. 6-tame dešimtmetyje buvo vienas iš Čekoslovakijos Komunistų partijos reformatorių, Aleksandro Dubčeko šalininkas, aktyviai priešinosi SSRS bandymams kištis į ČSSR vidaus reikalus, tačiau 1968 m. rugpjūčio mėn. pakeitė poziciją ir tapo Leonido Brežnevo šalininku. SSRS vadovai po Varšuvos bloko šalių kariuomenės įvedimo į Čekoslovakiją rėmėsi G. Husaku vykdant vadinamąjį „normalizacijos“ procesą, atkuriant politinę kompartijos kontrolę. Režimas kovojo su disidentais, vyko Komunistų partijos ir profesinių sąjungų „valymas“.

1969 m. tapo Čekoslovakijos komunistų partijos Pirmuoju, 1971 m. – Generaliniu sekretoriumi, 1975 m. išrinktas ČSSR prezidentu. Jo valdymo metu iš esmės buvo sustabdytos visos reformos ir Prahos pavasario pasiekimai. Nuo 1971 m. iki 1989 m. šalies vadovybė praktiškai neatsinaujino.

1987 m. atsistatydino iš partijos Generalinio sekretoriaus posto. Po 1989 m. Aksominės revoliucijos atsistatydino iš ČSSR prezidento posto, jo įpėdiniu tapo Vaclavas Havelas. 1990 m. pašalintas iš Čekoslovakijos komunistų partijos. 

G. Husakas buvo triskart ČSSR didvyris (1969, 1973 ir 1983 m.), Sovietų Sąjungos didvyris (1983 m.).