Ana Ivanovna
- Gimęs:
- 28.01.1693
- Mires:
- 17.10.1740
- Gyvenimo trukmė:
- 47
- PERSON_DAYS_FROM_BIRTH:
- 121310
- PERSON_YEARS_FROM_BIRTH:
- 332
- PERSON_DAYS_FROM_DEATH:
- 103880
- PERSON_YEARS_FROM_DEATH:
- 284
- Be žodžių:
- Anna Ioannovna, Anna Ketlere, Anna I, Krievijas imperatore, Анна Иоанновна Романова, Анна I, Romanova, Анна Иоанновна, Anna of Russia, Anna Ketlere, Anna I, Krievijas imperatore
- Kategorijas:
- Dvarininkas, Valdovas
- Pilietybė:
- rusijos
- Kapinės:
- Sts Peter and Paul Cathedral
Ana Ivanovna (gimė 1693 m.; mirė 1740 m.) – Rusijos imperatorė.
Biografija
Caro Ivano V ir P. Saltykovos duktė, Petro I dukterėčia. Petras I ją ištekino už Kuršo hercogo, bet hercogas mirė po vestuvių puotos. Ana gyveno Kurše, iš kur ją 1730 m. pakvietė į Maskvos sostą po Petro I vaikaičio Petro II mirties. Aukščiausiosios slaptosios tarybos nariai norėjo apriboti monarchiją, parengdami „kondicijas“, kurias pasirašė Ana, iš anksto tarybos priešininkų įspėta, jog vykdyti to dokumento neteks.
Valdymas
Ana nušalino ir represavo monarchijos apribojimo šalininkus – Rusija dar nebuvo pasiruošusi priimti Europoje paplitusių naujovių. Anos valdymo laikotarpis dar vadinamas „bironmečiu“, taip pabrėžiant valdovės favorito E. Birono vaidmenį politiniame Rusijos gyvenime. Ana atkūrė Senato reikšmę, įsteigė Ministrų kabinetą, panaikino Petro I priimtą įstatymą apie vieningą paveldėjimą, įsteigė Šlėktų kadetų korpusą, bajorų tarnybą apribojo 25 metais. Ana sostą perdavė Anos Leopoldovnos naujagimiui Ivanui VI, o regentu paskyrė Bironą.
Šaltiniai: wikipedia.org
Nėra vietos
Saitai
25.11.1735 | Kremlī izliets "Zvanu Cars"
09.11.1740 | Galma apvērsuma rezultātā tiek apcietināts Krievijas reģents Ernests Johans Bīrons
1740.g. 9. novembra (v.st.) naktī reģentu arestēja, bet visas Bīrona paša un viņam dāvinātās muižas tika sekvestrētas, īpašums konfiscēts un daļēji aizvests uz Krieviju.
28.03.1795 | Pēdējais Kurzemes hercogs atkāpjas no troņa
Kurzemes un Zemgales hercogiste bija autonoma Polijas-Lietuvas vasaļvalsts, kura no 1562. līdz 1795. gadam iekļāva 3 Latvijas novadus- Kurzemi, Zemgali un Sēliju. Latgale, jeb Inflantija kā pierobežas teritorija bija tiešā Polijas "kroņa"pārvaldībā un nebija autonoma. Pēc kārtējās "Polijas dalīšanas" Kurzemes pēdējais hercogs Pēteris fon Bīrons iekšēju (muižniecības spiediens) un ārēju (Krievijas draudi+ samaksa par viņa īpašumiem) 1795. gada 28. martā atteicās no troņa. Teritoriju anektēja Krievijas impērija un tika izveidota Kurzemes guberņa. Mēģinājumi atjaunot hercogisti notika 1812. gadā un 1918. gadā.