Frančeskas Bartolomėjas Rastrelis (it. Francesco Bartolomeo Rastrelli; 1700 m. Florencija – 1771 m. balandžio 29 d. Sankt Peterburge) – italų tautybės Rusijos architektas.

Išvystė lengvai atpažįstamą ištaigingą, o kartu ir didingą rusiško vėlyvojo baroko stilių. Jo darbai, pavyzdžiui, Žiemos rūmai Sankt Peterburge ar Jekaterinos rūmai Carskoje Selo, garsūs ekstravagantiška prabanga ir dekoracijų gausa.

Istorija

Bartolomėjas atvyko į Rusiją 1715 su savo tėvu, italų skulptoriumi Karlu Bartolomėjumi Rastreliu. Jis troško naujausias italų architektūros tradicijas suderinti su maskvietiško baroko stiliumi. Pradinį architektūros išsilavinimą gavo namuose. Nuo 20 metų pradėjo dirbti architektų pagalbininku. Suprojektavo ir prižiūrėjo daugelio Rusijos imperatorių ir kilmingųjų rūmų statybas. Jo pirmuoju rimtu darbu tapo pasiūlymas projektuoti rūmus princui Dimitrijui Kantemirui 1721. 1763 nuo projektavimo pasitraukė.

Jo darbai itin patiko Rusijos monarchėms, 1730 jis buvo paskirtas vyresniuoju rūmų architektu. Šį titula jis išlaike per imperatorių Anos (1730-1740) ir Jelizavetos (1741-1762) valdymą. Žymiausi jo darbai:

• 1730 – Anehofo rūmai Lefortove, Maskvoje, nugriauti XIXa;
• 1733 – pirmieji Žiemos rūmai, vėliau nugriauti;
• 1736 – Kuršo kunigaikščio Ernsto Birono rūmai Ruhentalyje, dabar Rundalė;
• 1738 – Kuršo kunigaikščio Mintaujos rūmai, dabar Jelagavoje;
• 1741 – Vasaros rūmai Sankt Peterburge, nugriauti 1797;
• 1747 – Peterhofo rūmų išplėtimas ir atnaujinimas;
• 1747 – Žiemos rūmai Maskvos Kremliuje, nugriauti XIXa;
• 1749 – Šv. Andriejaus bažnyčia Kijeve;
• 1749 – Voroncovo rūmai Sankt Peterburge;
• 1752 – Jekaterinos rūmai Carskoje Selo;
• 1752 – Marijinskij rūmai Kijeve;
• 1753 – Stroganovų rūmai Sankt Peterburge;
• 1753 – Žiemos rūmai Sankt Peterburge.

Paskutinis ir pats ambicingiausias Rastrelio projektas – Smolnio vienuolynas Sankt Peterburge, tačiau po Jekaterinos mirties projektas liko neužbaigtas.