Albertas Kviesis
Albertas Kviesis
- Gimęs:
- 22.12.1881
- Mires:
- 09.08.1944
- Laidojimo data:
- 12.08.1944
- Gyvenimo trukmė:
- 62
- PERSON_DAYS_FROM_BIRTH:
- 52018
- PERSON_YEARS_FROM_BIRTH:
- 142
- PERSON_DAYS_FROM_DEATH:
- 29141
- PERSON_YEARS_FROM_DEATH:
- 79
- Be žodžių:
- Alberts Kviesis, Alberts Kviesis, Альберт Квиесис
- Kategorijas:
- , , Advokatas, Bankininkas, Gimęs Latvijoje, Ministras, Narys studento korporacija, Oficialus, Parlamento narys Latvijos Respublikos, Politikas, Prezidentas, Teisininkas, Visuomenės veikėjas
- Pilietybė:
- latvis
- Kapinės:
- Cimetière de la Forêt (Riga)
Albertas Kviesis (latv. Alberts Kviesis, 1881 m. gruodžio 22 d. Tervetė, dab. Duobelės rajonas – 1944 m. rugpjūčio 9 d. Ryga, Latvija) – latvių teisininkas, advokatas, Latvijos valstybės veikėjas, trečiasis Latvijos prezidentas.
Biografija
1907 m. baigė Tartu universitetą.
Nuo 1917 m. priklausė Latvijos valstiečių sąjungai. Tautos tarybos, kuri 1918 m. lapkričio 18 d. paskelbė Latvijos nepriklausomybę, narys. 1920-1930 m. Steigiamojo Susirinkimo, Saeimo deputatas; nuo 1926 m. Saeimo pirmininko pavaduotojas. 1920-1921 m. ir 1923-1930 m. Teismo rūmų pirmininkas. 1921–1923 m. vidaus reikalų ministras. 1930-1936 m. Latvijos prezidentas. Nedalyvavo K. Ulmaniui 1934 m. rengiant valstybės perversmą, bet vėliau įstatymais įteisino autoritarinį režimą. Per Antrąjį pasaulinį karą 1943-1944 m. vadinamosios latvių savivaldos teisingumo generalinis direktorius.
Šaltiniai: wikipedia.org, Rīgas dome, news.lv
Vietos
| Vaizdai | Pavadinimas | Santykių tipas | Nuo | Į | Aprašymas | Kalbos | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 |  | Brīvības piemineklis | lv, ru | ||||
| 2 |  | Universitas Tartuensis, Tartu Universitāte | lv | ||||
| 3 | | Universitas Tartuensis, Tartu Universitāte | lv |
Saitai
| Santykių vardas | Santykių tipas | Aprašymas | ||
|---|---|---|---|---|
| 1 |  | Jēkabs Kviesis | Tėvas | |
| 2 | Lavīze Kviesis | Motina | ||
| 3 |  | Viktors Sergejs Kviesis | Sūnus | |
| 4 |  | Ēriks Kviesis | Sūnus | |
| 5 | Ērika Kviesis | Dukra | ||
| 6 |  | Elza Alise Lonija Kviesis | Žmona | |
| 7 | Lidija Kviesis | Marti | ||
| 8 |  | Jānis Čakste | Bendradarbis | |
| 9 |  | Voldemārs Salnais | Bendradarbis | |
| 10 |  | Ādolfs Bļodnieks | Bendradarbis, Grupės | |
| 11 |  | Juris Pabērzs | Bendradarbis | |
| 12 |  | Frīdrihs Vesmanis | Bendradarbis | |
| 13 | Heinrihs Rūsis | Bendradarbis | ||
| 14 |  | Juris Krīgens | Susipažinęs | |
| 15 |  | Ludvigs Adamovičs | Darbuotojas | |
| 16 |  | Kārlis Ulmanis | Partijos nariai | |
| 17 |  | Aleksandrs Birznieks | Partijos nariai |
27.04.1917 | Pirmie soļi Latvijas neatkarības atjaunošanā. Kurzemes Pagaidu zemes padome
11.11.1919 | Latvia Independence battles. Victory over the West Russian Volunteer Army in Riga
On November 11 every year, Latvia lights up numerous candles to commemorate the Latvian army's victory over the West Russian Volunteer Army led by general Pavel Bermont-Avalov on November 11, 1919. On this day Latvia honours Latvian Freedom Fighters.
25.11.1919 | Latvian War of independence. Latvia declares war to Germany
30.01.1920 | 1920. gadā noslēgts Latvijas Krievijas pamiers
1920. gadā noslēgts Latvijas Krievijas pamiers
01.05.1920 | Satversmes sapulces 1. sēde - Latvijas Parlamenta "dzimšanas diena"
26.01.1921 | Republic of Latvia achieved the recognition de iure
On 26 January, 1921, the efforts of the Minister of Foreign Affairs, Zigfrīds Anna Meierovics, the Latvian diplomats and all of the officials of the Foreign Service achieved the goal – the Republic of Latvia achieved the recognition of its legitimate international status.
01.02.1921 | Latvia recognsed de jure by Germany
19.03.1921 | Dibināta Latvijas Republikas advokatūra
19.06.1921 | Latvijas 2. Ministru kabinets. Z.A. Meierovica 1. valdība
19.6.1921.-19.6.1922
20.07.1922 | Latvijas 3. Ministru kabinets. Z. A, Meierovica 2. valdība
Zigfrīda Annas Meierovica vadībā Latvijas Republikas Ministru kabinets darbojās laika posmā no 1922. gada 20. jūlija līdz 1923. gada 26. janvārim
08.04.1927 | Latvijas Republikas 2. prezidenta ievēlēšana. Gustavs Zemgals
25.11.1928 | Latvijas Republikas 3. Saeimas vēlēšanas
09.04.1930 | Latvijas Republikas 3. prezidents Alberts Kviesis
22.06.1932 | Tiek atklāts Kārļa Jansona veidotais piemineklis "Lāčplēsis un Melnais bruņinieks"
15.05.1934 | Staatsstreich vom 15. Mai 1934 in Lettland
01.08.1936 | Olympische Sommerspiele 1936 in Berlin
22.05.1937 | 1937. gada 22. maijā notika Ķeguma spēkstacijas pamatakmens ielikšana un iesvētīšana.
15.06.1940 | The Maslenki and other Latvian - Russian border incidents
The Maslenki incident, was an attack by Soviet NKVD troops on 15 June 1940 against the Latvian border posts in district of Abrene at the then USSR/Latvian Republic border on the eve of Soviet occupation of Latvia. The incident, though mainly known by the name of "Maslenki" ("Masļenki" in Latvian) border post, in fact consisted of three separate nearly simultaneously launched attacks on Latvian border posts by Soviet forces at the early dawn of June 15, 1940. Two border posts were actually attacked and another commenced attack was canceled. As a result border guards and civilians (incl. one child) were killed, 37 were kidnapped and brought to USSR as hostages.
17.06.1940 | Red Army of Soviet Union occupies Latvia, Estonia
01.07.1941 | Rīgu okupē vācu karaspēks
Netoli palaidotas
Reklama
