Vilhelmas Povilas Radvila (lenk. Wilhelm Paweł Radziwiłł, 1797 m. kovo 19 d. Berlyne – 1870 m. rugpjūčio 5 d. Varšuvoje) – didikas, Prūsijos valstybės ir karinis veikėjas, generolas.

Kunigaikštis, kilęs iš Radvilų giminės Olykos- Nesvyžiaus linijos Šidlavos šakos, tėvas Antanas Henrikas Radvila, motina Frederika Darata Liudvika iš Hohencolernų giminės. Brolis Boguslavas Frederikas Radvila, sesuo Elzė Radvilaitė.

Pirmoji žmona – pusseserė Elena Radvilaitė, Liudviko Mikalojaus Radvilos, Mykolo Jeronimo Radvilos sūnaus, duktė.

Antroji žmona – kunigaikštytė Matilda Clary et Aldringen, vyresnioji brolio Boguslavo Radvilos žmonos Leontinos sesuo. Sūnus Antanas Vilhelmas Radvila tapo praktiškai viso turto paveldėtoju.

Sūnus Jonušas Frydrichas Radvila (1843–1925 m.) buvo vedęs Mariją Mostovską, bet vaikų neturėjo.

Vilhelmas Adomas Radvila (1845–1911 m.) vedė Kotryną iš Rževuskių giminės ir su ja turėjo keturis vaikus. Dukters Liudvikos (g. 1876 m.) vyras buvo Lotaras Bliucheris fon Valštatas, Vandos (1877–1968 m.) – jo brolis Gebhardas Bliucheris fon Valštatas, Gabrielė (1878–1968 m.) liko netekėjusi, o sūnus Mikalojus Radvila (1880–1914 m.), nors ir vedė Mariją Magdaleną Zavišaitę, bet vaikų nepalikęs žuvo kare.

Dukterys Liudvika (1838–1876), Leontina (1839–1857) ir Eliza (1840–1869) liko netekejusios, duktė Elžbieta mirė vaikystėje, Eufemija (1850–1907) ištekėjo už Mykolo Ržyščevskio, o Matilda (mirė 1896 m.) ištekėjo už Hugo Vindišgreco.

Pasižymėjo vokišku soldafoniškumu. Šeimoje buvo griežta patriarchalinė tvarka, kalbama tik vokiškai. Nors apie lenkišką kilmę buvo užsimenama, tačiau nė karto nebuvo Lenkijoje, nesilankė net ten esančiuose savo dvaruose.

Broliui vedus žmonos seserį, abi šeimos gyveno kartu tėvo rūmuose Berlyne, kartu augino vaikus, kurių turėjo po devynis, kartu sprendė visus šeimyninius reikalus, įskaitant ir turtą.

Kol broliai buvo gyvi, šeimoje buvo sutarta, kad visas turtas valdomas ir pajamomis dalijamasi bendrai. tačiau ne visi turtai jiems rūpėjo. Olykos pilis per jų valdymo metus pavirto griuvėsiais be stogo ir langų. Ne gersnė buvo ir Nesvyžiaus pilies būklė, kurios dalis buvo išnuomota, bet neprižiūrima.

Savo testamentuose abu broliai (Boguslavas mirė 1873 m.) nurodė, kad turtas negali būti dalijamas, dėl to vaikams kilo daug sunkumų. Neturėdami kitos galimybės, jie tėvo rūmus atidavė valstybei.

Valstybės tarnyba

Prūsijos kariuomenėje tarnybą pradėjo jaunystėje, tapo Prūsijos karaliaus adjutantu, jam suteiktas generolo laipsnis, o tai garantavo geras pajamas. Nuo 1847 m. Prūsijos Ponų rūmų narys. 1848 m. balsavo prieš Poznanės Didžiosios kunigaikštystės įtraukimą į Vokiečių sąjungą. Nuo 1860 m. vadovavo Prūsijos inženeriniam korpusui.