Viznos mūšis
Viznos mūšis (vok. Schlacht bei Wizna, lenk. Obrona Wizny) – 1939 m. rugsėjo 7–10 dienomis vykęs mūšis tarp Trečiojo Reicho ir Lenkijos kariuomenių. Mūšis buvo vienas iš pradinių Vokietijos Vermachto Įsiveržimo į Lenkiją kampanijos mūšių. Tai buvo herojiškas mūšis, kuriame 720 lenkų kareivių tris dienas atsilaikė prieš 42,200 vokiečių kareivių puolimą. Kartais šis mūšis įvardijamas kaip Lenkijos Termopilų mūšis, kai maža grupė kareivių trumpam sugebėjo atsilaikyti prieš didžiules priešininkų pajėgas. Vienas iš mūšio simbolių yra kapitonas Władysław Raginis, kuris nepasidavė ir įsakė savo kareiviams kovoti iki galo. Kai du paskutiniai bunkeriai liko be šaudmenų kapitonas įsakė visiems pasiduoti, o pats nusižudė.
Mūšis
Prieš II pasaulinį karą Viznos kaimo apylinkė buvo paruošta gynybai, kad priešas nekirstų Bebro ir Narevo upių. Gynybai paruošti kariniai daliniai buvo pavaldūs Karinių operacijų grupei Narevas. Bunkeriai pradėti statyti 1939 m. birželio mėnesį, iki karo pradžios buvo spėta pastatyti tik 16 bunkerių iš planuotų 60. 1939 m. Rugsėjo 7 d. prasidėjo bunkerių bombardavimas iš oro, tos pačios dienos vakare lenkų kareiviai dėl prieštankinių ginklų stokos turėjo pasitraukti iš apkasų į bunkerius. Rugsėjo 8 d. bunkeriai buvo apsupti, bet pasipriešinimas vyko iki pat rugsėjo 10 d. ryto, kai lenkų kareiviams galiausiai nebeliko šaudmenų ir jie buvo priversti pasiduoti.
Susiję renginiai
Žemėlapis
Šaltiniai: wikipedia.org
Ne pritraukti vietą
Asmenys
| Pavadinimas | ||
|---|---|---|
| 1 |  | Władysław Raginis |
| 2 |  | Heinz Guderian |