Vija Artmane

Pridėti į asmens nuotrauką!
Gimęs:
21.08.1929
Mires:
11.10.2008
Gyvenimo trukmė:
79
PERSON_DAYS_FROM_BIRTH:
34576
PERSON_YEARS_FROM_BIRTH:
94
PERSON_DAYS_FROM_DEATH:
5669
PERSON_YEARS_FROM_DEATH:
15
Mergelė (kitas) šeimos:
Vija Alīda Artmane
Be žodžių:
Вия Артмане, Вия Фрицевна Артмане
Kategorijas:
, , , Aktorius, Deputatas, Parlamento narys, Politikas, Valstybės ir komunistų partijos lyderis, Visuomenės veikėjas
Pilietybė:
 latvis
Kapinės:
Pokrov Cemetery

Vija Artmanė (1929 m. rugpjūčio 21 d. Tukume, Latvija- 2008 m. spalio 11 d. Rygoje) – latvių kino ir teatro aktorė, TSRS liaudies artistė (1969), viena žymiausių tarybinių aktorių.

Biografija

1946 m. baigė Rygos J. Rainio Meninio teatro aktorinę studiją ir iki 1998 m. dirbo šiame teatre. 1999 m. perėjo dirbti į Rygos jaunimo teatrą.

Kine debiutavo 1956 m. Žinomiausiais vaidmenimis tapo Sonia filme "Savas kraujas" (1963 m.) ir Ona V. Žalakevičiaus filme "Niekas nenorėjo mirti" (1966 m.).

1964 ir 1968 m. tapo Sąjunginių kino festivalių laureate.

Jos 50-mečiui Rygos kino studijoje ekranizuotas S. Moemo romanas "Teatras", kuriame V. Artmane sukūrė pagrindinį Džiulijos Lambert vaidmenį. Apie aktorę sukurti du dokumentiniai filmai "Pokalbis su karaliene" (1980 m.) ir "Nuskriausta karalienė. Vija Artmanė" (2007 m.), parašytos trys knygos.

Vija Artmene aktyviai dalyvavo tarybinės Latvijos visuomeniniame gyvenime- buvo kandidatė į Latvijos KP CK narius, vadovavo Latvijos TSR teatro darbuotojų sąjungai, buvo tarybinio Taikos gynimo komiteto narė, apdovanota daugeliu valstybinių TSRS apdovanojimų. Latvijos Trijų žvaigždžių ordino kavalierė. Jos vardu 1968 m. pavadintas asteroidas (4136 Artmane).

Šaltiniai: wikipedia.org

Vietos

Vaizdai Pavadinimas Santykių tipas Nuo Į Aprašymas Kalbos
1Rīgas KinostudijaRīgas Kinostudijalv
2Dzintari Concert Hall, JūrmalaDzintari Concert Hall, Jūrmalaen, lv, ru

    loading...

        Saitai

        Santykių vardasSantykių tipasGimęsMiresAprašymas
        1Fricis Arnolds ArtmanisFricis Arnolds ArtmanisTėvas00.03.190909.03.1929
        2Anna Regīna ArtmaneAnna Regīna ArtmaneMotina00.00.190300.00.1975
        3Artūrs DimitersArtūrs DimitersVyras27.04.191501.11.1986
        4
        Pēteris ZaborskisDėdė30.06.191522.05.1944
        5Valentīns ZaborskisValentīns ZaborskisDėdė31.05.192828.08.2012
        6
        Stefans ZaborskisDėdė00.00.192500.00.1945
        7Berta Ede UžāneBerta Ede UžāneMama praktika07.04.188405.06.1973
        8Edgars DimitersEdgars DimitersSvainis09.09.191823.03.2003
        9Juris ZaborskisJuris ZaborskisSenelis00.00.187307.12.1944
        10
        Ansis ArtmanisSenelis
        11
        Lība ZaborskisSenelė
        12
        Karlīne ArtmanisSenelė
        13Евгений МатвеевЕвгений МатвеевPartneris, Draugas, Bendradarbis08.03.192201.06.2003

        14Skaidrīte DimitereSkaidrīte DimitereTolimas giminaitis22.03.192016.02.2006

        30.11.1919 | The Latvian National Theatre

        Pridėti atminties

        19.11.1920 | Nodibināts Dailes Teātris

        Pridėti atminties

        06.09.1936 | Nodibināts goda nosaukums - PSRS Tautas mākslinieks

        Pridėti atminties

        07.08.1956 | Mākslas filma "Kā gulbji balti padebeši iet"

        Pridėti atminties

        01.07.1966 | Niekas nenorėjo mirti – lietuviškas vaidybinis kino filmas

        Pridėti atminties

        26.11.1967 | Strong with Spirit

        Pridėti atminties

        19.02.1971 | Mākslas filma "Tauriņdeja"

        Pridėti atminties

        05.05.1973 | Kinokomēdija "Dāvana vientuļai sievietei"

        Pridėti atminties

        30.10.1977 | Dailes teātris pārceļas uz jauno ēku

        Pridėti atminties

        16.10.1978 | Mākslas filmas "Teātris" pirmizrāde

        Pridėti atminties

        02.07.1982 | "Ilga kelionė per kopas“

        Pridėti atminties

        01.06.1985 | Emil's Mischiefs

        Pridėti atminties

        05.08.1985 | Aktieru Amtmaņu Dzimto māju-muzeja "Zvanītāju Buku" atklāšana

        Pridėti atminties

        14.05.1986 | PSRS Kinematogrāfistu V Kongress un Jāņa Streiča runa

        Kāds ļoti spilgts un revolucionārs notikums pirmsatmodas un arī Latvijas kino vēsturē - Jāņa Streiča drosmīgā runa PSRS Kinematogrāfistu savienības kongresā 1986. gadā, kas raksturo izcilo latviešu kinorežisoru kā lielisku oratoru ar prasmi ironizēt un improvizēt, taču vissvarīgāk – tas bija liels un nozīmīgs solis pretī pārmaiņām un mūsu visu brīvībai.

        Pridėti atminties

        27.12.2019 | Mākslinieka Jura Dimitera intervija

        Pridėti atminties

        Žymos