Ričardas I (žinomas kaip Ričardas Liūtaširdis, angl. Richard the Lionheart, pranc. Cœur de Lion, 1157 m. rugsėjo 8 d. – 1199 m. balandžio 6 d.) – Anglijos karalius nuo 1189 m. liepos 6 d. iki mirties. Taip pat buvo Normandijos ir Gaskonijos kunigaikštis, Airijos ir Kipro valdovas tuo pat metu.

Biografija

Dar prieš jam tampant karaliumi, dėl savo karinių sugebėjimų pasižymėjo kaip puikus karvedys. Būdamas vos 16 metų vadovavo armijai mūšyje prie Puatjė miesto Prancūzijoje, malšinant sukilimą prieš savo tėvą karalių Henriką II (angl. King Henry II). Vadovavo krikščionių armijai Trečiajame Kryžiaus žygyje. Po Filipo Augusto (angl. Philip Augustus) išvykimo, efektyviai vadovavo žygiui ir laimėjo daug svarbių mūšių prieš musulmonų jungtines pajėgas, Saladiną.

Nors Ričardas I silpnai kalbėjo angliškai, joje praleido mažai laiko ir naudojo kaip pinigų šaltinį armijai paremti, jo pavaldiniai laikė Ričardą pamaldžiu herojumi. Ričardas I yra vienas iš nedaugelio karalių Anglijoje labiau prisimenamas pagal jo pravardę, nei pagal vardo skaičių.

• 

  Ričardo I Liūtaširdžio žmona Berengarija Navarietė

   

• 

  Ričardo kelionė į Jeruzalę

   

• 

  Paminklas Ričardui I Liūtaširdžiui Londone