Jogaila
- Gimęs:
- 00.00.1348
- Mires:
- 01.06.1434
- Gyvenimo trukmė:
- 86
- PERSON_DAYS_FROM_BIRTH:
- 247338
- PERSON_YEARS_FROM_BIRTH:
- 677
- PERSON_DAYS_FROM_DEATH:
- 215775
- PERSON_YEARS_FROM_DEATH:
- 590
- Be žodžių:
- Władysław II. Jagiełło, Władysław II Jagiełło, Vladislavs II Jagello, Jogaila, Ягайла, Jagailis, Владисла́в II Ягайло, Владислав II Ягайло, Ladislas II Jagellon
- Kategorijas:
- Aristokratas, Dvarininkas, Karalius, Kunigaikštis, Valdovas
- Pilietybė:
- lietuvių
- Kapinės:
- Kraków, katedra na Wawelu
Jogaila (pilnai: Jogaila Algirdaitis; lenk.: Władysław II Jagiełło; Vladislavas II Jagiela; 1348 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Algirdo sūnus, Lietuvos didysis kunigaikštis (1377-1401) ir Lenkijos karalius (1386-1434). Pradėjo Lenkijos ir Lietuvos valdovų Jogailaičių dinastiją.
Jogailos atliktas Lietuvos krikštas, skirtingai nuo trumpalaikio krikščionybės periodo Mindaugo valdymo laikais buvo nebegrįžtamas, šalis galutinai pasuko vesternizacijos keliu. Tuo pačiu Jogailos valdymo laikotarpis dalies istorikų vertinamas kaip lenkiškosios kultūros plitimo Lietuvoje pradžia. Tuo tarpu Lenkijoje Jogailos valdymas buvo Lenkijos „Aukso amžiaus“ pradžia.
Kariniu požiūriu svarbiausias Jogailos valdymo laikotarpio laimėjimas buvo Vokiečių ordino sutriuškinimas Prūsijoje.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir Tverės kunigaikštytės Julijonos Aleksandrovnos sūnus Jogaila gimė Vilniuje. Paveldėjęs sostą po Algirdo mirties (1377 m.) valdžią iš pradžių kaip ir jo tėvas dalijosi su dėde Kęstučiu. 1380 m. kilo ginkluotas konfliktas tarp Jogailos ir Kęstučio. Pastarasis Jogailą 1381 m. suėmė ir pašalino iš valdžios. Konflikto priežastis buvo Jogailos ir Vokiečių ordino 1380 m. sudaryta Dovydiškių sutartis, kurioje nepaisyta Kęstučio interesų. 1382 m. Jogaila buvo išlaisvintas ir jam savo ruožtu pavyko suimti dėdę. Kalėjime Krėvoje Kęstutis greitai mirė, Jogaila buvo įtariamas jį nužudęs. Tuo tarpu Kęstučio sūnus Vytautas mirties išvengė. Jogaila tuo metu svarstė galimybes vesti Maskvos kunigaikščio dukterį ir priimti stačiatikybę, tačiau greičiausiai jis nusprendė, kad stačiatikybės priėmimas nesustabdys Teutonų ordino puolimų prieš Lietuvą.
1384 m. atsirado nauja alternatyva – iš Mažosios Lenkijos ponų Jogaila gavo pasiūlymą vesti Lenkijos karaliaus (Rex Poloniae) titulą turinčią Jadvygą, kuri dar vaikystėje buvo ištekinta už keliais metais už ją vyresnio Vilhelmo Habsburgo, ir tapti Lenkijos karaliumi. Lenkijos feodalų siūlymu Jogaila 1385 m. rugpjūčio 14 d. sudarė Krėvos sutartį, sujungdamas Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę su Lenkija. 1386 m. vasario 15 d. Krokuvoje jis buvo pakrikštytas Vladislovo vardu ir. pats būdamas 39 m. amžiaus, vedė 11 m. amžiaus Jadvygą. 1386 m. kovo 4 d. Jogaila Krokuvoje buvo karūnuotas ir su Jadvyga tapo lygiateisiu Lenkijos valdovu. 1387 m. pradėjo Lietuvos krikštą.
Po Jadvygos ir jos naujagimės dukters mirties 1399 m. Jogaila išliko Lenkijos valdovu dar 35 metus. Jogailos priešininkai Lenkijoje tvirtino, kad po Jadvygos mirties Jogaila neteko teisių į sostą, tačiau tiesioginių jos palikuonių nebuvo, o visi kiti pretendentai tebuvo tolimi Piastų giminės. Po Jadvygos mirties Jogaila vedė dar kelis kartus – Oną (Celjės graifaitė), Elžbietą Granovską, Sofiją Alšėniškę. Paveldėtojai Jogailai gimė tik iš ketvirtos santuokos su Sofija, kilusia iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o ne Lenkijos, dėl to Jogaila už sūnų pripažinimą paveldėtojais gavo padaryti nuolaidų Lenkijos didikams.
Jogaila buvo pirmasis iš Lietuvos valdovų, kuris kartu tapo ir Lenkijos karaliumi. Jogaila mirė eidamas devintą dešimtį 1434 m., palikdamas Lietuvą valdyti jaunesniajam sūnui Kazimierui, o Lenkiją vyresniajam Vladislovui. Jo mirties metu abu sūnūs buvo nepilnamečiai. Po Vladislovo III-ojo mirties Varnos mūšyje, Lenkijos sostą paveldėjo Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras.
Nors Lenkijoje Jogailaičių dinastija teoriškai nebuvo paveldima (Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulas buvo paveldimas), faktiškai kaskart mirus dinastijos atstovui sostą užimdavo jo sūnus arba brolis. Mirus paskutiniam Jogailaičių dinastijos vyriškosios lyties atstovui Lenkijos karaliai ir Lietuvos didieji kunigaikščiai imti rinkti šlėktų seimuose
Jogailai buvus Lenkijos karaliumi valdžią Lietuvoje jam pamažu (1392-1401) teko perduoti Vytautui, nors savo vietininku jis buvo paskyręs ir brolį Skirgailą. Nepaisydamas Lenkijos bajorijos, Astravos sutartimi pusbroliui Vytautui grąžino Trakų kunigaikštystę ir pavedė iki gyvos galvos valdyti LDK. Nepaisant pusbrolių varžymosi, valdant Jogailai susiformavo Lenkijos-Lietuvos sąjunga. Jogaila ir Vytautas vykdė bendrą užsienio politiką, kuri greitai davė rezultatų. Pirmiausia atsisukta prieš Vokiečių ordiną: karą su juo vainikavo 1410 m. Žalgirio mūšis, baigęsis Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių pergale. Ordinas prarado nenugalimumo aureolę, tačiau dar ilgą laiką išliko stiprus. Tik 1422 m. Melno taika buvo pasiektas ilgalaikis santykių sureguliavimas.
Santykių su Vytautu pagrindus apibūdino 1413 m. sudaryta Horodlės unija. Pagal ją ateityje Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai turėjo būti renkami abiejų valstybių sutarimu. Lenkijos bajorai Lietuvos bajorams suteikė savo herbus.
Lenkijos didikai pasipriešino vėlesnėms Vytauto pastangoms 1430 m. karūnuotis Lietuvos karaliumi. Vytauto siekį palaikė Šventosios Romos imperijos imperatorius Zigmantas, nors Jogailos pozicija šiuo klausimu buvo neaiški.
Santuokos ir vaikai
- 1386 m. santuoka su Jadvyga (1373–1399 m.)
- vienintelis vaikas mirė netrukus po gimimo.
- 1402 m. santuoka su Ona (Celjės grafaitė) (1386–1416 m.)
- Jadvyga (1408–1431 m.)
- 1417 m. santuoka su Elžbieta Granovska (1372–1420 m.)
- 1422 m. santuoka su Sofija Alšėniške (1405–1444 m.)
- Vladislovas III Varnietis (1424–1444 m.)
- Kazimieras (mirė vaikystėje)
- Kazimieras Jogailaitis (1427–1492 m.)
Šaltiniai: wikipedia.org, news.lv
Vietos
Vaizdai | Pavadinimas | Santykių tipas | Nuo | Į | Aprašymas | Kalbos | |
---|---|---|---|---|---|---|---|
1 | ![]() | Krakau, St.-Anna-Kirche | de, en, pl, ru |
Saitai
Santykių vardas | Santykių tipas | Aprašymas | ||
---|---|---|---|---|
1 | ![]() | Algirdas | Tėvas | |
2 | Kazimieras IV Jogailaitis | Sūnus | ||
3 | ![]() | Lengvenis Algirdaitis | Brolis | |
4 | ![]() | Kaributas | Brolis | |
5 | ![]() | Jadviga Polijas karaliene | Žmona | |
6 | ![]() | Sigismund Korybut | Sūnėnas | |
7 | ![]() | Ģedimins | Senelis | |
8 | ![]() | Žygimantas Senasis | Anūkas | |
9 | ![]() | Vladislavs II Jagello | Anūkas | |
10 | ![]() | Jans I Olbrahts Jagello | Anūkas | |
11 | ![]() | Sophia Jagiellon of Poland | Dukraitė | |
12 | ![]() | Sigismund II. August | Proanūkis | |
13 | ![]() | Vilhelms no Brandenburgas | Proanūkis | |
14 | ![]() | Albrechtas Brandenburgietis | Proanūkis | |
15 | ![]() | Kotryna Jogailaitė | Proanūkė | |
16 | ![]() | Isabella Jagiellonica | Proanūkė | |
17 | ![]() | Sophia Jagiellonica | Proanūkė | |
18 | ![]() | Anna Jagiellon | Proanūkė | |
19 | ![]() | Vytautas | Pusbrolis | |
20 | ![]() | Johannes VI Ambundi | Susipažinęs |
19.11.1190 | Nodibināts Teitoņu ordenis
14.08.1385 | Union von Krewo
Als Union von Krewo wird die 1385 vereinbarte Personalunion zwischen dem Königreich Polen und dem Großfürstentum Litauen bezeichnet, seit das entsprechende Dokument 1837 entdeckt wurde. Das Schloss Krewo befand sich auf historischem litauischem Territorium, das heutzutage in Weißrussland liegt und heißt Krewa (Крэва). Der Union von Krewo folgten noch andere Formulierungen der Polnisch-Litauischen Unionen.
02.02.1386 | Wybór księcia litewskiego Władysława II Jagiełły na króla Polski.
Podczas zjazdu walnego szlachty w Lublinie wybrano jednogłośnie księcia litewskiego Władysława II Jagiełłę na króla Polski.
04.03.1386 | Władysław II Jagiełło został koronowany na króla Polski.
Koronował arcybiskup gnieźnieński Bodzanta w katedrze na Wawelu.
12.08.1399 | Zelta ordas karaspēks sakauj Lietuvas dižkunigaiša Vitauta Dižā karaspēku pie Vorsklas
Viena no lielākajām sava laika kaujām Austrupeiropā. Lietuvieši zaudējuši ap 20tk. karavīru, bet saka, ka tatāri vismaz 3X vairāk.
29.01.1402 | Odbył się ślub Władysława II Jagiełły z Anną Cylejską.
15.07.1410 | Schlacht bei Tannenberg
Die Schlacht bei Tannenberg wurde am 15. Juli des Jahres 1410 im Ordensland Preußen unweit der Orte Tannenberg und Grunwald ausgefochten. Das Heer des Deutschen Ordens unter Hochmeister Ulrich von Jungingen sowie Aufgebote der preußischen Landstände und eine unbekannte Zahl von Söldnern nebst west- und mitteleuropäischen Rittern trug hier das entscheidende Treffen gegen eine gemeinsame Streitmacht des Königreichs Polen unter König Władysław II. Jagiełło sowie des Großherzogtums Litauen unter Großfürst Vytautas aus.
01.02.1411 | Toruņas miera līgums starp Poliju-Lietuvu un Teitoņu ordeni
02.10.1413 | Union von Horodło
Die Union von Horodło war ein in der Ortschaft Horodło im Jahre 1413 geschlossenes dynastisches Bündnis zwischen Polen und Litauen. Władysław Jagiełło, König und von Polen, und der Großfürst von Litauen, Vytautas, schlossen am 2. Oktober 1413 in Horodło ein Abkommen, das das Königreich Polen und das Großfürstentum Litauen fester miteinander verband und gleichzeitig der katholischen Kirche in Litauen und dem litauischen niederen Adel gewisse Privilegien gab. Es ergänzte frühere polnisch-litauische Abkommen über die Union von Krewo und Union von Vilnius und Radom. Damit wurde das dynastische Bündnis zwischen beiden Staaten vertieft und die Grundlagen für die Vorherrschaft des polnisch-litauischen Elements im künftigen Vielvölkerstaat geschaffen. Mit der Union wurden die Privilegien des katholischen Adels festgeschrieben und die ruthenischen Bojaren griechisch-orthodoxen Bekenntnisses von der Macht ferngehalten.