Eimuntas Nekrošius

Pridėti į asmens nuotrauką!
Gimęs:
21.11.1952
Mires:
20.11.2018
Gyvenimo trukmė:
65
PERSON_DAYS_FROM_BIRTH:
26088
PERSON_YEARS_FROM_BIRTH:
71
PERSON_DAYS_FROM_DEATH:
1984
PERSON_YEARS_FROM_DEATH:
5
Be žodžių:
Эймунтас Някрошюс
Kategorijas:
Aktorius, Direktorius
Pilietybė:
 lietuvių
Kapinės:
Nurodykite kapines

Eimuntas Nekrošius (g. 1952 m. lapkričio 21 d. Pažobrio k., Raseinių raj. - m. 2018 m. lapkričio 20 d. Vilniuje) – lietuvių režisierius.

Turinys

Biografija

  • 1978 m. – baigė Maskvos Lunačiarskio teatrinio meno institutą (GITIS). A. Gončarovo klasė
  • 1978–1979 m. – Vilniaus Jaunimo teatras
  • 1979–1980 m. – Kauno dramos teatras
  • 1980–1991 m. – Vilniaus Jaunimo teatras
  • 1993–1998 m. – Lietuvos tarptautinis teatro festivalis LIFE
  • nuo 1998 m. – teatro studijos „Meno fortas“ steigėjas ir meno vadovas.

1983 m. atliko Stasio Girėno vaidmenį filme „Skrydis per Atlantą“ (rež. Raimondas Vabalas), Tėvo vaidmenį filme „Neapykantos pamokos“ (rež. Antanas Maciulevičius).

Režisuoti spektakliai

  • 1977 – Š. Dileini „Medaus skonis“ – Vilniaus Jaunimo teatras;
  • 1978 – Saulius Šaltenis „Duokiškio baladės“ – Kauno dramos teatras;
  • 1978 – A. Čechovas „Ivanovas“ – Kauno dramos teatras;
  • 1980 – Grigorijus Kanovičius, S. Šaltenis „Katė už durų“ – Vilniaus Jaunimo teatras;
  • 1980 – V. Jelisejeva „Kvadratas“ – Vilniaus Jaunimo teatras;
  • 1981 – V. Korostyliovas, S. Šaltenis „Pirosmani, Pirosmani“ – Vilniaus Jaunimo teatras;
  • 1982 – S. Geda, K. Antanėlis “Meilė ir mirtis Veronoje” (pirmas variantas) – Vilniaus Jaunimo teatras;
  • 1983 – Č. Aitmatovas „Ilga kaip šimtmečiai diena“ – Vilniaus Jaunimo teatras;
  • 1986 – A. Čechovas „Dėdė Vania“ – Vilniaus Jaunimo teatras;
  • 1991 – N. Gogolis „Nosis“ – Vilniaus Jaunimo teatras;
  • 1994 – A. Puškinas „Mocartas ir Saljeris. Don Chuanas. Maras“ – festivalis LIFE;
  • 1995 – A. Čechovas „Trys seserys“ – festivalis LIFE;
  • 1996 – S. Geda, K. Antanėlis “Meilė ir mirtis Veronoje” (antras variantas) – festivalis LIFE;
  • 1997 – V. Šekspyras „Hamletas“ – festivalis LIFE;
  • 1999 – V. Šekspyras „Makbetas“ – „Meno fortas“;
  • 2000 – A. Čechovas „Žuvėdra“ – École des Mitres, tarptautinis projektas;
  • 2001 – V. Šekspyras „Otelas“ – „Meno fortas“;
  • 2002 – A. Čechovas „Ivanovas“ – teatras Argentina, Roma, Italija;
  • 2002 – Dž. Verdi opera „Makbetas“ – Teatro del Maggio Musicale Fiorentino, Florencija, Italija;
  • 2003 – K. Donelaitis „Donelaitis. Metai. Pavasario linksmybės“ – „Meno fortas“;
  • 2003 – K. Donelaitis „Donelaitis. Metai. Rudens gėrybės“ – „Meno fortas“;
  • 2003 – Dž. Verdi opera „Makbetas“ – Teatro Massimo di Palermo, Palermas, Italija;
  • 2003 – A. Čechovas „Vyšnių sodas“ – „Meno fortas“, Maskvos tarptautinis K. Stanislavskio fondas;
  • 2003 – Dž. Verdi opera „Makbetas“ – Didysis teatras, Maskva, Rusija;
  • 2004 – „Giesmių Giesmė“ pagal Senojo Testamento poemą – „Meno Fortas“;
  • 2005 – L. Desiatnikovo opera „Rozentalio vaikai“, V. Sorokino libretas – Didysis teatras, Maskva, Rusija.
  • 2006 – J. V. Gėtė „Faustas“ – „Meno fortas“, Nacionalinis dramos teatras
  • 2007 - Richard Wagner - „Valkirija“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
  • 2008 - „Ana Karenina“ (pagal Levą Tolstojų), Teatro Storchi, Modena, Italija
  • 2008 -„Sakmė apie nematomąjį Kitežo miestą ir mergelę Fevroniją“, Teatro Lirico di Cagliari, Italija; Didysis teatras Maskvoje, Rusija)
  • 2009 - „Idiotas“ (pagal Fiodorą Dostojevskį), Meno fortas
  • 2010 - Charles Gounod „Faustas“, „La Scala“, Milanas, Italija
  • 2011 - Albert Camus „Kaligula“, „Nacijų teatras“, Maskva, Rusija
  • 2011 - Giuseppe Verdi „Otelas“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
  • 2012 - Dante Alighieri „Dieviškoji komedija“, Meno fortas
  • 2012 - Dante Alighieri „Rojus“, Meno fortas
  • 2014 - „Jobo knyga“, Meno fortas
  • 2015 - Aleksandr Puškin „Borisas Godunovas“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras
  • 2015 - „Bado Meistras“ (pagal Franzą Kafką), Meno fortas
  • 2016 - Adomas Mickevičius „Vėlinės“, „Teatr Narodowy“, Varšuva, Lenkija

Svarbesni apdovanojimai

  • 1988 – laikraščio „Politiki“ prizas už geriausią režisieriaus darbą, Belgradas, Jugoslavija;
  • 1991 – Taorminos menų komiteto (Italija) ir Europos teatro sąjungos specialus prizas už nuopelnus teatro menui;
  • 1994 – Lietuvos teatro sąjungos prizas geriausiam metų režisieriui;
  • 1994 – Tarptautinės Baltijos Asamblėjos meno premija;
  • 1994 – Taorminos menų omiteto ir Europos teatro sąjungos Naujosios Teatro realijos premija;
  • 1995 – festivalio „Baltijskij dom“ už geriausią režisieriaus darbą, Sankt Peterburgas, Rusija;
  • 1996 – Ubu premija už geriausią sezono spektaklį parodytą Italijoje;
  • 1997 – Nacionalinė kultūros ir meno premija;
  • 1997, 1999, 2004 – prizai „Ausinė kaukė“ už geriausius užsienio spektaklius parodytus Rusijoje, Maskva;
  • 1998 – Lietuvos teatro sąjungos prizas geriausiam metų režisieriui;
  • 1999 – LR vyriausybės premija;
  • 1999 – festivalio „Kontakt“ premija geriausiam spektakliui, Torunė, Lenkija;
  • 2001 – Sarajevas (Bosnija ir Hercegovina) Mess festivalio prizai geriausiam spektakliui ir geriausiam režisieriui;
  • 2001 – Tarptautinio K. Stanislavskio fondo premija, Maskva, Rusija;
  • 2003 – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius;
  • 2003 – Kultūros ministerijos premija „Geriausiems sezono profesionalaus teatro menininkams“;
  • 2004 – specialus žurnalistų ir teatro kritikų prizas „Auksinė kaukė“ už geriausią spektaklį sukurtą Rusijoje, Maskva;
  • 2005 – Lietuvos Instituto apdovanojimų LT Tapatybė 2004 Garbės raštas „Už Lietuvos teatro kultūros sklaidą“.
  • 2008 – Nacionalinė kultūros pažangos premija

Pasaulio spauda apie E. Nekrošiaus spektaklius

  • „… Jeigu jūs nebuvote Eimunto Nekrošiaus spektakliuose, artimiausiu metu negalėsite palaikyti pokalbio padorioje kompanijoje”.
  • „Rusijos teatrinė bendruomenė abejoja ar tikrai Bob’as Wilson’as, Kristofas Martaleris ar Frankas Kastorfas yra iškilūs režisieriai. Visuomenė pasiryžusi aptarti klausimą kaip grandiozinis (ar atvirkščiai, bevertis) Kamos Ginko ar Anatolijaus Vasiljevo talentas. Ta pati visuomenė abejoja bet kokiu atveju visais ir viskuo. Bet dėl Eimunto Nekrošiaus jos tarpe pasiektas visiškas konsensusas. Nekrošius – genijus. Jam paklūsta visi autoriai. Jo estetika – tai lydymo katilas, kuriame visa kas svetima tampa sava“.
  • „Eimunto Nekrošiaus asmenyje Viljamas Šekspyras rado idealų vertėją iš literatūrinės kalbos į teatrinę. Vietoje žodžių, kuriais Nekrošius nepasitiki, jis perteikia mintis, jausmus, temas, poetinius posūkius. Liūdesį, pyktį, įtarimų šaltį ir abejonių sunkumą Nekrošius paverčia ledu, ugnimi, vandeniu ir akmeniu, kurie drasko ne veikėjų sielas, o kūnus… Bet rašyti apie šiuos fantastiškus vaizdinius taip pat beprasmiška, kaip ir bandyti juos iššifruoti”.

Įvertinimas

  • 2001 m. Lenkijos Ordino už nuopelnus Riterio kryžius

Šaltiniai: wikipedia.org

Nėra vietos

    loading...

        Saitai

        Santykių vardasSantykių tipasGimęsMiresAprašymas

        Nėra įvykių nustatyti

        Žymos