Marija Cvirkienė (1912 m. spalio 28 d. Bolgrade, Ukraina –2004 m. birželio 23 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytoja.

Tėvas: Merkelis Račkauskas

Motina: Elena Latinskaitė

Sutuoktinis(-ė): Petras Cvirka

Biografija

Gimė Bolgrade, kur tuo metu mokytojavo jos tėvas Merkelis Račkauskas. 1921 m. visa šeima persikėlė į Panevėžį, kur jos tėvas dėstė mokytojų seminarijoje. Lankė mergaičių gimnaziją. 1927 m. Račkauskų šeima persikėlė į Kauną,Aukštąją Fredą. 

1930 m. baigė „Aušros” mergaičių gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Kauno meno mokyklą. Dailės mokėsi pas Petrą Kalpoką, Adomą Galdiką. Po intensyvių studijų 1935 m. pradėjo dalyvauti parodose. Kartu su savo vyru rašytoju Petru Cvirka 1937 m. keliavo po Vakarų Europą.

Aplankė Berlyną, Drezdeną, Miuncheną, gyveno Paryžiuje, kur tuo metu gyveno nemaža dalis Lietuvos inteligentijos. IkiAntrojo pasaulinio karo sukūrė nemažai peizažų, iš kurių ryškiausiu meno kritikai laiko „Pavasarį prie Nemuno” (1938m.). Kūryboje, ypač moterų portretuose, siekė atskleisti nuotaiką, būseną, nekoncentruojant dėmesio į psichologinę charakteristiką. 1938-1940 m. priklausė Lietuvos moterų dailininkių draugijai, buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (nuo 1939 m. individualistų sekcijos) narė. 1940 m. dalyvavo „Dairos“ (dailininkų realistų-aktyvistų) grupės veikloje. Karo metu su P. Cvirka pasitraukė į Alma Atą, gyveno Maskvoje. Karo metu netapė. Prie tapymo grįžo tik 1945 m., grįžusi į Vilnių. Nuo 1946 m. LTSR dailininkų sąjungos narė. Nors tapė daug, pirmąją personalinę parodą surengė tik 1964 m.

Dalyvavo parodose ir užsienyje (Vengrijoje, Italijoje, Čekoslovakijoje). 1965 m. suteiktas LTSR nusipelniusios meno veikėjos, 1972 m. –LTSR liaudies dailininkės vardas. 2000 m. buvo apdovanota 5 laipsnio Gedimino ordinu.