1989 m. Tiananmenio aikštės protestai, neretai vadinami Tiananmenio aikštės žudynėmis, oficialiai Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) vadinami Birželio ketvirtosios incidentu (siekiant išvengti sumaišymo su dviem prieš tai vykusiais protestais šioje aikštėje, buvo 1989 m. balandžio 14 d. prasidėjusios masinės demonstracijos, vykusios daugiausiai šalia ir pačioje centrinėje Pekino aikštėje. Protestus daugiausia rėmė studentai ir intelektualai.

Protestai vyko 1989 m., metais, kai dauguma komunistinių režimų buvo ant žlugimo ribos ar jau žlugę. Demonstracijas įkvėpė už demokratiją ir prieš korupciją kovojusio tarnautojo Hu Jaobango, kurį protestuotojai norėjo apgedėti, mirtis. Hu laidotuvių išvakarėse Tiananmenio aikštėje susirinko 100 000 žmonių. Tačiau protestuose trūko vieningo tikslo ir vadovavimo. Tarp protestuotojų buvo santvarka nusivylusių pačių KKP narių bei laisvos rinkos reformatorių, kurie buvo prieš vyriausybės autoritarizmą ir reikalavo ekonominių pokyčių bei demokratinių reformų. Demonstracijos prasidėjo Tiananmenio aikštėjė, tačiau netrukus išplito į gretimas Pekino gatves, o plataus masto mitingų būta ir kituose Kinijos miestuose, pvz., Šanchajuje, kur jie praėjo palyginti taikiai.

Judėjimas tęsėsi septynias savaites po Hu mirties. Net apytikris mirčių skaičius nežinomas, tačiau manoma, kad galėjo žūti 2000 ar daugiau žmonių.

Po sukilimų numalšinimo buvo masiškai suiminėjami protestuotojai ir jų palaikytojai, išvaikyti mažesni mitingai kituose Kinijos miestuose, šalyje uždrausta užsienio spauda ir griežtai kontroliuojamas vykusių įvykių pateikimas KLR spaudoje. Partijos nariai, viešai pareiškę palaiką protestuotojus, buvo šalinami, o kai kuriem aukšto rango KKP nariams, įskaitant patį tuometinį KKP generalinį sekretorių Džao Zijangą, buvo skirtas namų areštas. Dėl jėga numalšintų demonstracijų KLR vyriausybę daugelis valstybių pasmerkė.

Pavadinimas

Kinų kalba įvykiai geriausiai žinomi kaip Birželio ketvirtosios judėjimas, Birželio ketvirtosios įvykis arba tiesiog šeši-keturi (kin. 六四, pinyin: Liù-Sì, birželio 4). Pirmasis pavadinimas atitinka įprastus iki tol Tiananmenio aišktėje vykusių dviejų masinių protestų (Gegužės ketvirtosios judėjimo 1919 m. ir Balandžio penktosios judėjimo 1976 m.) pavadinimus.

Pvadinimuose dominuojanti birželio 4 diena nurodo datą, kai Liaudies Išvadavimo Armija jėga išvaikė Tiananmenio aišktės protestuotojus, nors paliepimai duoti ir pradėti vykdyti birželio 3-ąją. Kiti įvykių pavadinimai kinų k.: Birželio ketvirtosios žudynės (kin. 六四屠殺, pinyin: Liù-Sì Túshā). KLR vyriausybės oficialiuose dokumentuose įvykiai vadinami Politiniais neramumais tarp 1989 m. pavasario ir vasaros.

Kiti pavadinimai, tokie kaip 89 tautos judėjimas (supaprastintais hieroglifais: 八九民运, tradiciniais kinų hieroglifais: 八九民運) taip pat vartojami nusakant įvykių visumą. Data gegužės 35-a yra kartais vartojama vietoje birželio 4-os, siekiant apeiti Kinijos vyriausybės nustatytus apribojimus naršant internete.

Eiga

Nuo 1978 m. Deng Siaopingas įvykdė daug ekonominių ir politinių reformų, kurios lėmė laipsnišką perėjimą į rinkos ekonomiką ir liberalesnį politinį klimatą nei valdant Mao Dzedunui.

Kai kurie studentai ir intelektualai manė, kad reformos buvo nepakankamos ir kad Kinijai reikia reformuoti savo politinę sistemą. Jie taip pat buvo susirūpinę dėl Komunistų Partijos socialinės kontrolės, juolab kai tuo metu Sovietų Sąjungoje buvo vykdoma glastnost politika. Panašios reformos Kinijoje tikėjosi ir aktyvistai. Daug darbininkų, dalyvavusių protestuose, taip pat norėjo demokratinių reformų, tačiau nepritarė naujai ekonominei politikai. Taigi protestuoti buvo susirinkę tiek ekonominės liberalizacijos šalininkai, tiek jos priešininkai, tuo tarpu vienokio ar kitokio politinio laisvėjimo siekė beveik visi protestuotojai.

Milžiniško masto Tiananmeio aikštės protestus paskatino buvusio KKP generalinio sekretoriaus generolo Hu Jaobango, pasisakiusio už sparčias reformas ir beveik atvirai reiškusio panieką „maoistų ekscesui“ ir dėl to 1987 m. nušalinto nuo posto, mirtis. Jo nušalinimą nuo valdžios iš dalies lėmė ir 1986-87 m. kilę prodemokratiniai studentų protestai.

Tarptautinė reakcija

Tiananmenio įvykiai buvo pirmieji tokio tipo įvykiai, parodyti Vakaruose. Dauguma valstybių pasmerkė vieksmus, kurių Kinijos vyriausybė ėmėsi prieš protestuotojus. Tarp kritikavusių buvo ne tik Vakarai, bet ir kai kurios Rytų Europos, rytinės Azijos ir Lotynų Amerikos šalys, taip pat Šiaurės Amerikos šalys ir Australija. Pažymėtina, kad daug Azijos šalių išliko tylios protestų metu - Indijos vyriausybė į žudynes atsakė liepdama valstybinei televizijai kuo mažiau informuoti apie įvykius Pekine, kad nepaaštrintų santykių su Kinija, ir oficialiai pareiškė susirūpinimą. Šiaurės Korėja, Kuba, Čekoslovakija ir Rytų Vokietija, buvo tarp tų keleto valstybių, kurios palaikė Kinijos veiksmus ir pasmerkė protestus. Užjūrio Kinijos studentai buvo surengę demonstracijas daugely Europos, Amerikos, Artimųjų Rytų ir Azijos valstybių.

 Jungtinės Tautos: Generalinis sekretorius Javier Perez de Cuellar pareiškė susirūpinimą pridėdamas, kad JT chartija draudžia valstybėms kištis į kitos valstybės narės vidaus reikalus (ypatingai turinčias veto teisę ir vietą Saugumo Taryboje).
Europos ekonominė bendrija pasmerkė vyriausybės atsaką ir nutraukė paskolas bei planavo UNHCR teikti rezoliuciją dėl žmogaus teisių pažeidimų. Europos Sąjunga yra išlaikiusi ginklų tiekimo Kinijai embargą iki šios dienos.

 Japonija: Japonijos vyriausybė atsaką pavadino „netoleruotinu“ ir įšaldė paskolas Kinijai. Japonija taip pat buvo pirmoji G7 narė, atkūrusi aukšto lygmens santkius su Kinija po kelių mėnesių.
 Mianmaras: Mianmaro chunta palaikė Kinijos vyriausybės veiksmus, tuo tarpu opozicijos lyderė Aung San Suu Kyi juos pasmerkė, sakydama: „Mes tai smerkiame. Tai jau nutiko Birmoje“, mes norime, kad pasaulis remtų Birmą, todėl mes stojame Kinijos studentų pusėn.
 Pietų Korėja: Užsienio reikalų ministerija išreiškė „gilų susirūpinimą“ ir išreiškė viltį, kad situacija nebus bloginama. Pareiškime taip pat skatintas dialogas tam, kad ginčas būtų išspręstas taikiai.
 Rytų Vokietija: VDR vyriausybė palaikė kariuomenės veiksmus. Liaudies Rūmai pasirašė rezoliuciją, kurioje VDR pareiškė paramą malšinant „kontrrevoliucines riaušes“. VDR politikai Hans Modrow, Günter Schabowski ir Egon Krenz nuvyko į Kiniją, kad įrodytų savo išskirtinį palaikymą.
 Sovietų Sąjunga: Generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas viešai vyriausybės veiksmų nekritikavo, bet reikalavo imtis reformų. Tuo metu po neseniai vykusio viršūnių susitikimo Pekine buvo nuspreęsta gerinti santykius tarp TSRS ir KLR, tačiau įvykiai kurstė diskusijas apie žmogaus teises ir TSRS užsienio politiką. Tuo tarpu baujai atsiradusios opozicinės grupės smerkė KLR vyriausybės atsaką. Praėjus dešimčiai dienų po incidento vyriausybė išreiškė apgailestavimą, reikalaudama politinio dialogo tarp protestuotojų ir vyriausybės. Prie TSRS ambasados Pekine vyko viešos demonstracijos. Atstovas spaudai Genadijus Gerasimovas birželio 10 d. teigė, kad Kremlius yra „labai susirūpinęs“ dėl incidento.

Įvykio vaizdavimas populiariojoje kultūroje

Kino filme Rapid Fire, kuriame vaidina Brendonas Li, yra vaizdų iš Tiananmenio aikštės žudynių. Šiame filme Brendono Li įkūnytas veikėjas yra JAV vyriausybės tarnautojo, kurio tėvas tapo demonstracijų auka, sūnus.

Kinų režisieriaus 2006 m. Lou Je surežisuotame filme „Vasaros rūmai“ yra suvaidintų šių protestų scenų.

„Egzekucija“, Tiananmenio aikštės žudynių paskatintas paveikslas, tapo brangiausiu šiuolaikinio Kinijos meno kūriniu, parduotu 2007 m.