Zigmantas Gliogeris (lenk. Zygmunt Gloger, 1845 m. lapkričio 3 d. Tibori Kamianka, Augustavo gubernija – 1910 m. rugpjūčio 16 d. Varšuva, palaidotas Povonzkų kapinėse) – lenkų archeologas, etnografas ir kultūros istorikas.

Kilęs iš prūsų bajorų. 1865-1868 m. Varšuvos aukštosiose mokyklose ir Krokuvos universitete studijavo teisę. Varšuvoje 1906 m. įkūrė pirmąją kraštotyros draugiją, buvo jos pirmininkas ir draugijos žurnalo „Ziemia“ redaktorius.

Mokslinė veikla

Etnografiją laikė viena iš istorijos pagalbinių disciplinų, kuri teikia žinių apie tautas; etnografinį lyginimo metodą aprašė knygoje „Vestuvių apeigos“. Nuo 1871 m. ne kartą keliavo Nemunu nuo Gardino iki Kauno, rinko etnografinę medžiagą ir tyrinėjo jo pakrantes. Pirmasis Lietuvoje surado akmens amžiaus gyvenviečių ir surinko daug įvairių radinių, sudarė jų chronologiją ir aprašė žurnale „Wiadomości archeologiczne“. Išleido dainų rinkinių. Jo knygose kurioje yra duomenų iš viduramžių Lietuvos kultūros. Jo archeologijos rinkiniai saugomi Krokuvos ir Varšuvos muziejuose bei bibliotekose.