Žakas Brelis (pranc. Jacques Brel, 1929 m. balandžio 8 d. – 1978 m. spalio 9 d.) – belgų dainininkas, prancūzų šansonjė meistras, aktorius, režisierius.

Gimė Briuselyje 1929 metais balandžio 8 dieną prancūziškai kalbančioje flamandų šeimoje. Tėvas buvo kartono fabriko valdytojas. Nuo mokyklos laikų megėjiškai vaidino katalikiškajame "France Cordée" teatre. Ten susipažino su Tereza Michilsen (Thérèse Michielsen), kurią 1950 metais vedė. Jiems gimė duktė. Žakas 1952 metais pradėjo kurti dainas, kurias atlikdavo Briuselio kabarete "Juodoji rožė". 1953 m. pasirodė pirmoji Ž. Brelio plokštelė. Ją pastebėjo talentų ieškotojas Žakas Koneti ir Ž. Brelį pakvietė į Paryžių. Tų pačių metų liepos mėnesį gimė antroji dukra. 1954 metais išėjo pirmoji 33 grečio plokštelė, kuri nesulaukė didelio pasisekimo. Paryžiuje Ž. Brelis sutiko Žoržą Paskjere Žožo (Georges Pasquire Jojo), kuris tapo jo artimiausiu draugu. Vėliau susipažino su pianistais: Fransua Robe (François Rauber) ir Žeraru Žonestu (Gérard Jouannest). Ši trijulė vėliau visada buvo kartu: įrašinėjo plokšteles ir grojo koncertuose.

1958 metais Žakas išleido naują plokštelę, kuri laimėjo prestižinę Čarlio Kroso akademijos premiją ir tada prasidėjo jo intensivus koncertinis maratonas. Tais pačiais metais rugpjūtį jam gimė trečioji duktė.

1966 metais savo šlovės apogėjuje, Žakas Brelis daininko karjerą baigė atsidavė tik aktorystei ir naujai aistrai – skraidymui. Paskutinis solinis jo koncertas įvyko 1967 m. gegužės 16-ąją Prancūzijoje, nedideliame Rubė (Roubaix) mieste.

Žakas Brelis mirė 1978 m. spalio 9-ąją nuo plaučių vėžio. Palaidotas Hiva Oa saloje, Atuonos gyvenvietės kapinėse.