Vladislavas Bartoševskis
Vladislavas Bartoševskis
- Gimęs:
- 19.02.1922
- Mires:
- 24.04.2015
- Laidojimo data:
- 04.05.2015
- Gyvenimo trukmė:
- 93
- PERSON_DAYS_FROM_BIRTH:
- 37590
- PERSON_YEARS_FROM_BIRTH:
- 102
- PERSON_DAYS_FROM_DEATH:
- 3558
- PERSON_YEARS_FROM_DEATH:
- 9
- Be žodžių:
- Władysław Bartoszewski, Влади́слав Бартоше́вский, Владислав Бартошевський, Владислав Бартошевский
- Kategorijas:
- Ambasadorius, Antrojo pasaulinio karo dalyvis, Diplomatas, Istorikas, Ministras, Rašytojas, Sovietinio režimo represijų auka (genocido), Visuomenės veikėjas
- Pilietybė:
- lenkas
- Kapinės:
- Warszawa, Powązki Military Cemetery
Vladislavas Bartoševskis (lenk. Władysław Bartoszewski, 1922 m. vasario 19 d. Varšuvoje – 2015 m. balandžio 24 d. Varšuvoje) – lenkų istorikas, publicistas, diplomatas, Yad Vashen instituto paskelbtas Pasaulio tautų teisuoliu. Buvęs Lenkijos Užsienio reikalų ministras.
1940–1941 m. kalėjo Aušvico koncentracijos stovykloje, paleistas dėl sunkios ligos. Nacių okupacijos metais buvo vienu iš pogrindinės žydų gelbėjimo organizacijos „Žegota“ (Rada Pomocy Żydom) kūrėjų, mokėsi slapta veikusiame Varšuvos universitete, dirbo Armijos Krajovos štabo informacijos ir propagandos biure. 1944 m. Varšuvos sukilimo dalyvis.
Pokario metais LLR valdžia V.Bartoševskį keletą kartų kalino (1946–1948, 1949–1954 m.). 1963–1981 m. jis buvo nelegalus Laisvosios Europos radijo bendradarbis, 1972–1983 m. vadovavo lenkų PEN klubui.
1980 m. tapo opozicinio Solidarumo judėjimo nariu. 1981 m. Lenkijoje įvedus karinę padėtį, internuotas. Išlaisvintas 1982 m.
1990–1995 m. buvo Lenkijos ambasadorius Austrijoje. 1997–2001 m. buvo IV-ojo šaukimo Lenkijos Senato narys.
V. Bartoševskis du kartus buvo Lenkijos Užsienio reikalų ministru : 1995 m. Juzefo Oleksio, ir 2000–2001 m. Ježio Buzeko vyriausybėse.
Nuo 2001 m. vadovauja Valstybinei lenkų kovų ir aukų atminimo įamžinimo tarybai. Nuo 2007 m. yra Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko kanceliarijos valstybės sekretorius.
Šaltiniai: wikipedia.org
Nėra vietos
Nėra nuorodų
01.09.1939 | Invasion of Poland
The Invasion of Poland, also known as the September Campaign or 1939 Defensive War (Polish: Kampania wrześniowa or Wojna obronna 1939 roku) in Poland and the Poland Campaign (German: Polenfeldzug) or Fall Weiß (Case White) in Germany, was an invasion of Poland by Germany, the Soviet Union, and a small Slovak contingent that marked the beginning of World War II in Europe. The German invasion began on 1 September 1939, one week after the signing of the Molotov–Ribbentrop Pact, while the Soviet invasion commenced on 17 September following the Molotov-Tōgō agreement which terminated the Russian and Japanese hostilities (Nomonhan incident) in the east on 16 September. The campaign ended on 6 October with Germany and the Soviet Union dividing and annexing the whole of Poland.
01.08.1944 | Varšuvos sukilimas 1944
Varšuvos sukilimas – (1944 m. rugpjūčio 1 d. – spalio 3 d.) Varšuvoje vykęs sukilimas prieš vokiečių okupacinę valdžią, siekiantis atkurti Lenkijos teisėtą valdžią ir atėjus Raudonajai armijai neleisti sukurti marionetinę vyriausybę. Lenkija buvo pakliuvusi į TSRS įtakos zoną ir jokie kiti vakarų aljanso daliniai net stebėtojai čia atvykti neplanavo – buvo tik tikimasi sulaukti iš vakarų lenkų 1 savarankiškos parašiutininkų brigados ir aljanso stebėtojų.
03.05.1952 | Rozpoczęła nadawanie polska sekcja rozgłośni Radia Wolna Europa
Rozgłośnia Polska Radia Wolna Europa – istniejąca od 3 maja 1952 do 30 czerwca 1994 w strukturze Radia Wolna Europa polskojęzyczna sekcja. W okresie PRL była najczęściej słuchanym (i systematycznie zagłuszanym) radiem zagranicznym. Jan Nowak-Jeziorański (1914-2005), pierwszy dyrektor Rozgłośni Polskiej RWE w Monachium. Dyrektorami Rozgłośni Polskiej RWE w Monachium byli: Jan Nowak-Jeziorański (1952-1976), Zygmunt Michałowski (1976-1982), Zdzisław Najder (1982-1987), Marek Łatyński (1987-1989) i Piotr Mroczyk (1989-1994).
31.10.1997 | Zaprzysiężono rząd Jerzego Buzka
Rząd Jerzego Buzka – Rada Ministrów pod kierownictwem premiera Jerzego Buzka, urzędująca od 31 października 1997 do 19 października 2001. Jerzy Buzek został desygnowany na premiera przez prezydenta Kwaśniewskiego w dniu 17 października 1997, po wyborach parlamentarnych, w których koalicja prawicowych formacji – Akcja Wyborcza Solidarność – uzyskała 201 mandatów w Sejmie. Objął władzę po ustąpieniu rządu Włodzimierza Cimoszewicza. 31 października 1997 został zaprzysiężony cały skład Rady Ministrów.