Viljamas Batleris Jeitsas (William Butler Yeats; 1865 m. birželio 13 d. – 1939 m. sausio 28 d.) – airių poetas ir dramaturgas, viena ryškiausių XX a. literatūros asmenybių. Nors jis buvo airių ir britų literatūrų garsenybė, dvi kadencijas taip pat buvo ir nepriklausomos Airijos respublikos senatoriumi. Jeitsas buvo pagrindinė jėga Keltų atgimime, kartu su ledi Gregori, Edward Martyn ir kitais įkūrė Abatijos teatrą, kurio gyvavimo pradžioje vadovavo. 1923 m. jis tapo pirmu airiu gavusiu Nobelio literatūros premiją už, kaip Nobelio premijos komietas teigė, „įkvėpiančią poeziją, kuri labai artistiška forma atskleidžia visos tautos dvasią“. Jeitsas yra vienas iš kelių Nobelio premijos laureatų savo geriausius kūrinius parašiusių po premijos įteikimo: Bokštas (1928 m.), Vingiuoti laiptai ir kitos poemos (1929 m.).

Jeitsas gimė ir mokėsi Dubline, bet vaikystę praleido Slaigo grafystėje. Jaunystėje jis studijavo poeziją, o nuo mažų dienų domėjosi airių legendomis ir mistika. Tai pagrindinė jo pirmo kūrimo etapo, trukusio iki XX a. pradžios, tema. Jo pirmas poezijos tomas išleistas 1889 m. Lėto ritmo ir lyrinės poemos rodo Edmund Spenser, Percy Bysshe Shelley ir prerafaelitų brolijos poetų įtaką. Nuo 1900 m. Jeitso poezija tapo fizinė ir realistinė. Jis atsižadėjo jaunystės transedencinių pažiūrų, bet jo kūriniuose išliko fizinės ir dvasinės kaukės, gyvenimo ciklinės teorijos.