Vasilijus Vereščiaginas (rus. Васи́лий Васи́льевич Вереща́гин, 1842–1904 m.) – XIX a. Rusijos tapytojas, pagarsėjęs karo tematikos kūriniais.

Biografija

Vasilijus Vereščiaginas gimė 1842 m spalio 26 d. Čerepovece, netoli Vologdos. 1850−1852 m. jis mokėsi Aleksandro kadetų karinėje mokykloje Carskoje Selo, 1853−1860 m. − karinio jūrų laivyno mokykloje Sankt Peterburge. Nuo 1858 m. lankė piešimo klases, 1860 m. įstojo į Imperatoriškąją dailės akademiją, kur mokėsi vadovaujamas A. Markovo, vėliau − A. Beidemano iki 1863 m. Jo istorinis paveikslas „Penelopės jaunikių nužudymas“ laimėjo mažąjį sidabro medalį. 1861 m. V. Vereščiaginas keliavo į Kaukazą, 1864 m. − į Paryžių, kuriame lankė Ž. L. Žeromo klasę. 1867−68 m. dalyvavo su Rusijos kariuomene kampanijoje Turkestane. 1874 m. jam buvo pasiūlyta profesoriaus vieta Sankt Peterburgo dailės akademijoje, tačiau V. Vereščiaginas jos atsisakė. Balkanuose dailininkas stebėjo karo veiksmus tarp Rusijos ir Turkijos. 1879−1880 m. dailininkas keliavo po Europą, pristatinėjo savo kūrybą.

V. Vereščiaginas visų pirma pagarsėjo karo tematikos paveikslų serijomis. Taip pat tapė peizažus ir portretus. Jo kūryboje ryškūs orientalistiniai motyvai. Dailininkas daug keliavo, kūrė kelionėse po Rusiją, Europą, Vidurio Rytus, Indiją, JAV ir Japoniją. Paskutinį gyvenimo dešimtmetį dailininkas buvo plačiai žinomas pasaulyje, 1901 m. buvo tarp pasiūlytų kandidatų Nobelio taikos premijai gauti. Vasilijus Vereščiaginas žuvo 1904 m. balandžio 13 d., kai linijinis karo laivas „Petropavlovsk“ užplaukė ant japonų minų Port Artūro įlankoje (dabar Luišunis, Kinija) Japonijos-Rusijos karo metu. Garsiausiu jo paveikslu minima „Karo apoteozė“ (1871).