Salvatore Riina (dar žinomas kaip Totò Riina, g. 1930 m. lapkričio 16 d.) yra Sicilijos mafijos bosas, pagarsėjęs dėl net mafijos pasauly ypač žiauriais laikomų veiklos metodų. Per savo gyvenimą yra nužudęs apie keturiasdešimt žmonių ir manoma, kad jo įsakymu yra nužudyta dar apie tūkstantis.

Salvatore Riina buvo pramintas Žvėrimi dėl savo žiaurumo, taip pat dėl mažo ūgio – Trumpuoju (sicilietiškai 'U curtu)

1980–1990 Riina ir jo mafijos šeima, Korleoniečiai (nepainioti su fiktyvia Korleonių šeima iš romano „Krikštatėvis“), kariavo žiaurų karą ir prieš kitas mafijos šeimas, ir prieš valstybę. Karo kulminacija buvo dviejų teisėjų žmogžudystės, sukėlusios didžiulę visuomenės reakciją ir spaudimą valdžiai bei pareigūnams. Todėl (paplitusi nuomonė, kad tik todėl) sustiprinta kova prieš organizuotą nusikalstamumą maždaug po metų, 1993-iaisias, pasibaigė Toto Riinos ir daugelio jo bendražygių areštu. Šiuo metu jis įkalintas iki gyvos galvos, o kontaktai su išoriniu pasauliu ribojami.

Iškilimas

Salvatore Riina gimė ir užaugo Korleonėje. 18 metų amžiaus prisijungė prie nedidelio vietinio mafijos klano, korleoniečių(Corleonesi), kuriam tuo metu vadovavo Michele Navarra. Po metų buvo areštuotas už žmogžudystę, kai ginčo įkarštyje nušovė savo oponentą, ir 6 metus sėdėjo kalėjime.

1958 metais Luciano Liggio suorganizavo Navarros žmogžudystę ir pats tapo korleoniečių bosu. Tarp žmogžudystės vykdytojų buvo ir Riina bei Bernardo Provenzano. Tapę klano lyderiais, trys mafijozai pradėjo stiprinti jo pozicijas. Kadangi buvo kilę iš palyginti mažo miestelio, tuo metu korleoniečiai Sicilijos nusikalstamame pasaulyje turėjo labai menką įtaką, ypač, lyginant su galingomis Palermo mafijos šeimomis. Palermo bosai korleoniečius dažnai vadindavo viddani – kaimiečiais.

1960-ųjų pradžioje Liggio, Riina ir Provenzano, kelis paskutinius metus leidę persekiodami ir žudydami išlikusius Navarrosšalininkus, buvo priversti slapstytis nuo teisėsaugos, gresiant areštams. 1969 policijai visgi pavyko areštuoti ir Riina, ir Liggio. Apkaltinti žmogžudystėmis, jie buvo išteisinti, įbaugintiems liudininkams atsisakius duoti parodymus.

1974 metais Luciano Liggio vėl buvo areštuotas ir apkaltintas Navarros žmogžudyste. Šį sykį pasisekė jį nuteisti ir įkalinti. Nors buvęs klano bosas dar išlaikė šokią tokią įtaką iš kalėjimo, iš tikro korleoniečiams dabar vadovavo Toto Riina.

1970 metais Sicilija tapo svarbiu tašku tarptautinėje heroino prekyboje. Matydamas šiame versle didžiulius pinigus, Riina nusprendė užsiimti jo kontrole, ir tuo tikslu planavo karus prieš kitas mafijos šeimas. 1970-ųjų pabaigoje jis organizavo ne vieno žymaus teisėsaugos darbuotojo nužudymą – teisėjų, prokurorų, karabinierių. Šios žmogžudystės buvo skirtos ne tik įbauginti kitus teisėsaugininkus, bet taip pat sudavė smūgį priešiškiems klanams. Dauguma didžiųjų donų buvo visuomenėje žinomos figūros, bendraujančios su politikais. Riina, Provenzano ir kiti korleoniečių lyderiai priešingai, pastoviai slapstėsi, juos retai matydavo net kiti mafijozai. Todėl įvykus žmogžudystei, pirmiausia policijos spaudimą patirdavo labiau matomi mafijos klanai. Ypač, kai dauguma pasikėsinimų buvo įvykdyti būtent jų teritorijoje.

1981 / 1982 metų mafijos karas

Pagrindiniai Riinos priešai buvo Stefano Bontade, Salvatore Inzerillo ir Gaetano Badalamenti, įvairių galingų Palermo mafijos šeimų bosai. 1981 balandžio 23 dieną Bontade buvo sušaudytas automatu, tas pats likimas po kelių savaičių, gegužės 11, ištiko ir Inzerillo. Taip pat buvo nužudyti ar dingo be žinios įvairūs jų artimieji ar giminės, įskaitant 15 metų Inzerillo sūnų, viešai prisiekusį atkeršyti už tėvą. Badalamenti pabėgo iš Sicilijos.

Per kitus dvejus metus žmogžudysčių vis daugėjo. Vien per 1982 lapkričio 30 dieną buvo nužudyta dvylika mafijozų, kiekvienas skirtingoje vietoje. Žudynės vyko ne tik Sicilijoje: Inzerillo brolis, pabėgęs į JAV, buvo rasta negyvas Naujajame Džersyje.

Riina taip pat įsakė nužudyti daug teisėsaugos darbuotojų, bandydamas įbauginti visuomenę ir autoritetus. Vienas aukščiausių asmenų buvo Carlo Alberto Dalla Chiesa, 1982 rugsėjo 3 dieną kartu su žmona ir vienu iš asmens sargybinių Palerme nužudytas karabinierių generolas, Italijoje išgarsėjęs sėkminga kova prieš teroristinę Raudonųjų Brigadų grupuotę. Tepraėjo pusė metų nuo jo paskyrimo į Siciliją. Manoma, kad vykdytojas buvo Pino Greco, vienas mėgstamiausių Riinos žudikų, įtariamas apie aštuoniasdešimčia žmogžudysčių.

Per šiuos dvejus metus žuvo apie tūkstantį mafijos narių, dar bent du šimtai laikomi dingusiais be žinios.

Salvatore Riina taip pat išdavė ir nužudė nemažai savo paties sąjungininkų, kai tik nuspresdavo, kad jie daugiau nebereikalingi. Tarp kitų, ir vienus geriausių savo žudikų – Pino Greco ir Filippo Marchese. Marchese 1982-aisiais buvo nužudytas Greco, o Greco po trejų metų nušovė pats Riina. Manoma, kad išsigando pradėjusių augti šio ambicijų.

Nors kruvina Riinos strategija padėjo korleoniečiams tapti galingiausiu Sicilijos klanu, ji atsigrežė ir prieš juos pačius. Neminint gausybės priešų įsigijimo ir visuomenės spaudimo teisėsaugos struktūroms, kai dalis kitų klanų mafijozų pradėjo bendradarbiauti su policija. Tommaso Buscetta, apkaltintas dvejomis žmogžudystėmis, 1982-aisiais buvo pirmasis (ar bent jau pirmasis žinomas) mafijos narys Sicilijos istorijoje, sulaužęs omertos įstatymą ir tapęs policijos informatoriumi bei pagalbininku. Mafijos karuose jis buvo pralaiminčios šeimos pusėje ir jau buvo praradęs kelis gimines bei artimuosius, nužudytus korleoniečių. Buscetta suteikė daug informacijos gana sėkmingai prieš mafiją kovojusiam teisėjui Giovanni Falcone, ir Riina už akių buvo nuteistas iki gyvos galvos.

Žlugimas

Giovanni Falcone ir jo kolega Paolo Borsellino sparčiai stūmėsi į priekį kare prieš mafiją, nepaisant nuolatinės mirties grėsmės ir kai kurių kitų su nusikaltėliais bendradarbiaujančių teisėsaugininkų, tarp jų ir viršininkų, trukdymų.

1992 gegužės 23 Falcone, jo žmona ir trys asmens sargybiniai buvo nužudyti po autostrada padėtos bombos sprogimo. Tų pačių metų liepos 19 dieną Borsellino žuvo Palerme, sprogus mašinoje padėtai bombai. Abi žmogžudystės įvykdytos Riinos įsakymu ir sukėlė milžinišką visuomenės įsiūtį tiek mafijos, tiek nesugebėjusios apsaugoti teisėsaugininkų vyriausybės atžvilgiu.

1993 metų sausio 15, remdamiesi iš informatoriaus gautomis žiniomis, karabinieriai areštavo Salvatore Riiną, sustabdžiusį automobilį Palerme prie šviesoforo. Vėliau informatorius buvo atskleistas (Balduccio di Maggio, Riinos vairuotojas) ir už tai 1998 metais nužudyti jo pusbrolis, dėdė bei, po poros mėnesių pertraukos, brolis.

Papildomą visuomenės įniršį sukėlė žinia, kad Salvatore Riina paskutinius 30 metų prieš areštą gyveno Palerme beveik nesislapstydamas, net du savo sūnus ligoninėje užregistravo tikrais vardais, medaus mėnesio proga atostogavo Venecijoje, ir visą laiką gavo medicininę pagalbą, kadangi sirgo diabetu. Plačiai paplitusi nuomonė, kad jis buvo areštuotas tik dėl didžiulio visuomenės spaudimo ir, atitinkamai, politikų spaudimo teisėsaugai. Paaiškėjus, kaip sąlyginai lengvai visą tą laiką Riina išvengė arešto, atsiskleidė, kokios nekompetetingos yra teisėsaugos struktūros, susidūrusios su mafija, ir kaip toli sieka šios įtaka.

Šiuo metu Riina yra tris kart nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Tarp kitų kaltinimų, 1998 jis prisiėmė kaltę ir už 1992 metais įvykdytą politiko, Europos Parlamento nario Salvo Lima žmogžudystę. Manoma, kad Lima bendradarbiavo su mafija ir buvo nužudytas už nesugebėjimą apsaugoti kai kurių jos narių nuo teisėsaugos 1980-aisiais.

Buvęs korleoniečių bosas įkalintas maksimalaus saugumo kalėjime, su labai ribotomis galimybėmis susisiekti su išoriniu pasauliu. Iš jo konfiskuota apie 125 milijonus dolerių, tačiau, manoma, tai tik menka jo turto dalis. Riinos namas Korleonėjetaip pat konfiskuotas 1997-aisiais ir simboliškai paverstas mokykla vietiniams vaikams.

2004 mafijozas patyrė du širdies smūgius. 2006 buvo teisiamas dar ir už žurnalisto Mauro De Mauro žmogžudystę, iki tol laikyto dingusiu be žinios 1970 metais.