Tomas de Torkemada (Tomás de Torquemada, g. 1420 m. Torkemadoje, netoli Valjadolido – m. 1498 m. rugsėjo 16 d. Aviloje) – Ispanijos dominikonų ordino vienuolis, karalienės Izabelės nuodėmklausys, pirmasis ir žymiausias Ispanijos generalinis inkvizitorius. Sebastiano de Olmedo kronikoje aprašomas kaip „eretikų kūjis, Ispanijos šviesa, savo šalies išganytojas ir ordino garbė“.

Torkemada pasižymėjo fanatizmu ir neperkalbamumu, buvo itin asketiškas, nepaperkamas, nekreipė dėmesio į autoritetus. 1483 m. paskirtas generaliniu inkvizitoriumi pradėjo žydų, maurų ir eretikų inkvizicijas. Kiekvienas krikščionis nuo 12 (mergaitės) ir 14 (berniukai) metų buvo tinkamas patraukti inkvizicijos teisman. Kitatikiai, atsivertę į krikščionybę, bet praktikuojantys senuosius ritualus bei eretikai, pasisakantys prieš bažnyčios tiesas buvo Torkemados inkvizicijos taikinys. Per savo valdymo laikotarpį Torkemada ~2200 žmonių autodafė būdu atvedė į tikėjimą.

Po mirties Tomas de Torkemada tapo inkvizicijos ir krikščioniškojo fanatizmo simboliu.