Tomas Sankara (Thomas Isidore Noël Sankara; 1949-1987 m.) – marksistinių pažiūrų revoliucionierius, panafrikanistas, penktasis Burkina Faso prezidentas (valdęs 1983-1987 m.). Tomas Sankara dažnai vadinamas „Afrikos Che Guevara“.

1983 Sankara, būdamas 33 metų, įvykdė palankiai gyventojų vertintą valdžios perversmą ir tapo valstybės vadovu. Perversmo tikslas – pažaboti stipriai įsišaknijusią korupciją valstybėje bei išsivaduoti iš išlikusio prancūzų dominavimo (ansčiau Burkina Fasas buvo Prancūzijos kolonija). Atėjęs į valdžią jis pradėjo vykdyti analogo Afrikoje neturėjusias socialines bei ekonomines reformas. Jo vykdomą užsienio politiką galima pavadinti kaip antiimperialistinę. Sankara stengėsi nesinaudoti užsienio pagalba, bandė sumažinti vastybės skolas, dėl to nacionalizavo žemę, mineralų kasyklas, bandė išvengti Pasaulio banko bei Tarptautinio Valiutos Fondo įtakos. Vidaus politika fokusavosi aplink agrarinę reformą, turėjusią padėti šaliai patenkinti savo poreikius ir taip išvengti bado. Tautos išsilavinimas bei sveikata tapo prioritetu. Per Sankaros valdymą buvo paskiepyta 2,5 mln. vaikų nuo tymų, meningito bei geltonojo drugio. Taip pat jis turėjo planų įvydyti Sahelio apsodinimo medžiais projektą, taip stengiantis apsisaugoti nuo dykumėjimo ir žemę padaryti derlingesne.

Sankara daug dėmesio skyrė moterų teisėms. Priverstinės vedybos, poligamija atsidūrė už įstatymo ribų, moterys taip pat buvo skatinamos mokytis ir dirbti.

Tačiau Sankara, siekdamas radikaliai reformuoti visuomenę, sukūrė autoritarinį režimą ir galiausiai uždraudė nepriklausomą spaudą bei sąjungas.

Kaip ir per Kubos revoliuciją, Burkina Fase buvo įrengti Revoliucijos gynimo komitetai.

Nepaisant autoritarinio valdymo, Sankara buvo nepaprastai populiarus. Visgi vidurinioji klasė bei genčių vadai buvo nepatenkinti jo vykdomomis reformomis, nes tai gerokai kenkė jų interesams. 1987 m. įvyko prancūzų remiamas karinis perversmas, per kurį Sankara buvo nužudytas. Likus keletui dienų iki savo mirties, jis tarsi paliko savo palikimą ateičiai: „Kai revoliucionieriai kaip individai gali būti nužudyti, tu negali nužudyti idėjų“.