Tiberijus Cezaris Augustas (lot. Tiberius Caesar Augustus, tikrasis vardas Tiberijus Klaudijus Neronas lot. Tiberius Claudius Nero, plačiau žinomas tiesiog kaip Tiberijus, 42 m. pr. m. e. lapkričio 16 d. – 37 m. e. m. kovo 16) – Romos imperatorius (nuo 14 m. e. m.), iš Julijų – Klaudijų dinastijos. Imperatoriaus Augusto posūnis.

Valdymas

Romos imperija valdant Tiberijui

Pirmaisiais valdymo metais valdė sutardamas su Senatu, paskui, remdamasis pretorionais, vykdė autokratinę politiką. Imperatoriaus rūmuose didelę įtaką įgijo pretorijaus prefektai (3 dešimtmetyje – Sejanas, 4 dešimtmetyje – Makronas). Stengdamasis provincijose sutvarkyti mokesčių sistemą, už piktnaudžiavimus persekiojo vietininkus ir atpirkėjus; sumažino išlaidas visuomeninėms statyboms ir pramogoms, grūdų ir pinigų dalijimą plebėjams.

Tiberijus yra žinomas kaip vienas geriausių Romos karvedžių, pagarsėjęs savo kampanijomis Panonijoje, Germanijoje, Retijoje, Ilyrijoje. Tačiau taip pat jis pagarsėjo kaip žiaurus, piktas ir atsiskyrėlis imperatorius, niekada rimtai nenorėjęs valdžios. Ypač jo valdymo kokybė krito po sūnaus Druzo mirties 23 m. e. m. Tuomet Tiberijus beveik visiškai nusišalino nuo valstybės reikalų, realią valdžią palikdamas savo patarėjo ir pretorijų viršininko Sejano rankose, o po šio nužudymo už išdavystę – naujojo pretorijų viršininko Sutorijaus rankose.

Depresuotas dėl sūnaus mirties ir atsiskyręs, Tiberijus paskutiniaisiais savo gyvenimo metais tapo net paranojiškas. Jam mirus, valdžia atiteko Kaligulai ir Gemelui, tačiau Kaligula labai greitai Gemelą nužudė ir tapo vienvaldžiu imperatoriumi.