Stanislavas Lemas (lenk. Stanisław Lem, 1921 m. rugsėjo 12 d. Lvove – 2006 m. kovo 27 d. Krokuvoje) – žymus lenkų mokslinės fantastikos rašytojas.

Jo knygos išverstos į 41 kalbą, vienu metu jis buvo daugiausiai skaitomas ne anglų kalba rašantis fantastas pasaulyje. Mirė 2006 metų kovo 27 dieną Krokuvoje, būdamas 84, nuo širdies ligos.

Stanislavas Lemas gimė Lvovo mieste, tuo metu priklausiusiam Lenkijai (dabar – Ukrainai), Sabinos Woller ir Samuelio Lemo šeimoje. Lemas buvo žydų kilmės, tačiau auginamas kaip katalikas, o vėliau save laikė ateistu. Lvovo universitete 1939 – 1941 m. studijavo mediciną. Per Antrąjį pasaulinį karą ir nacių okupaciją Lemas išvengė persekiojimo dėl savo kilmės, nes turėjo netikrus dokumentus. 1946 m. Stanislavas Lemas persikėlė iš Sovietų Sąjungos okupuotos teritorijos į Krokuvą ir tęsė medicinos studijas Jogailos universitete. Kad išvengtų karo gydytojo tarnybos, Lemas nelaikė baigiamųjų egzaminų, todėl tik gavo pažymėjimą, kad studijas baigė. Dirbo asistentu mokslinėje institucijoje ir laisvu laiku ėmė rašyti. 1946 m. Stanislavas Lemas debiutavo kaip poetas, taip pat išleido keletą romanų. 1951 m. išleido pirmąjį mokslinės fantastikos romaną – „Astronautai“ (Astronauci). 1956 m. išleistas kitas romanas – „Magelano debesis“ (liet. 1961, vertė Stasys Sabonis) – paties autoriaus vėliau buvo vertinamas kaip menkavertis, tačiau tuo pačiu tai buvo kūrinys, pastūmėjęs Stanislavą Lemą ir toliau rašyti. 1957 m. Stanislavas Lemas išleido pirmąją negrožinę filosofinę knygą „Dialogai“ (Dialogi), o po ketverių metų, 1961-aisiais, pasaulį išvydo pats žymiausias Lemo darbas – „Soliaris“. Tačiau tarptautinės šlovės pirmiau susilaukė kitas Stanislavo Lemo veikalas – trumpų apsakymų serija „Kiberiada“, pasakojantis apie pasaulį, valdomą robotų ir kitų intelektualių mašinų.

1977 m. Stanislavas Lemas tapo Krokuvos garbės piliečiu, o 1981 m. gavo garbės laipsnį iš Vroclavo technikos, vėliau iš Opolės, Lvovo ir Jogailos universitetų. 1981 metų gruodžio mėnesį Lenkijos Liaudies Respublikoje įvedus karinę padėtį, Stanislavas Lemas išvyko į Berlyną, o paskui išvažiavo į Vieną ir grįžo tik 1988-aisiais.

Bibliografija

Paryškinti lietuvių kalba išleisti kūriniai.

• 1946 Człowiek z Marsa
• 1948 Szpital przemienienia
• 1951 Astronauci
• 1955 Magelano debesis (Obłok Magellana)
• 1955 Sezam
• 1957 Dzienniki gwiazdowe
• 1959 Inwazja z Aldebarana
• 1959 Śledztwo
• 1959 Edenas (Eden)
• 1961 Bajki robotów
• 1960 Grįžus iš žvaigždžių (Powrót z gwiazd)
• 1961 Soliaris (Solaris)
• 1961 Pamiętnik znaleziony w wannie
• 1964 Nenugalimasis (Niezwyciężony)
• 1967 Cyberiada
• 1968 Głos pana
• 1971 Futurologų kongresas (Ze wspomnień Ijona Tichego arba Kongres futurologiczny)
• 1971 Doskonała próżnia
• 1973 Opowieści o pilocie Pirxie
• 1973 Wielkość urojona
• 1975 Katar
• 1981 Golem XIV
• 1982 Wizja lokalna
• 1986 Žlugimas (Fiasco)
• 1986 Biblioteka XXI wieku
• 1987 Pokój na Ziemi
• 1996 Zagadka
• 2001 Fantastyczny Lem

• 1957 Dialogi
• 1962 Wejście na orbitę
• 1964 Summa Technologiae
• 1968 Filozofia Przypadku
• 1970 Fantastyka i futurologia
• 1987 Rozmowy ze Stanisławem Lemem
• 1974 Rozprawy i szkice
• 1975 Wysoki zamek
• 1975 Rozprawy i szkice
• 1995 Lube czasy
• 1995 Dziury w całym
• 1996 Tajemnica chińskiego pokoju
• 1996 Sex Wars
• 1996 Dyskusje ze Stanisławem Lemem
• 1999 Bomba megabitowa
• 2000 Świat na krawędzi
• 2000 Okamgnienie
• 2002 Tako rzecze Lem
• 2003 Mój pogląd na literaturę
• 2004 Krótkie zwarcia
• 2005 Lata czterdzieste. Dyktanda.
• 2006 Rasa drapieżców. Teksty ostatnie