Sikstas IV (lot. Sixtus IV, tikroji pavardė Francesco della Rovere, 1414 m. liepos 21 d. Savonoje Genujos respublikoje – 1484 m. rugpjūčio 12 d. Romoje) – Romos katalikų bažnyčios 212–asis popiežius, valdęs 13 metų ir 3 dienas nuo 1471 m. rugpjūčio 9 d. iki 1484 m. rugpjūčio 12 d. – mirties dienos.

Biografija

F. Roverė gimė 1414 m. liepos 21 d. nusigyvenusių bajorų šeimoje Savonoje netoli Genujos. Įstojo į Pranciškonų vienuolių ordiną, kuris pasiuntė jį studijuoti teisę į Padują ir Boloniją. 1464 m. tapo ordino generolu, 1467 m. – kardinolu. Buvo kelių bažnytinės teisės traktatų autoriumi.

Valdymo laikotarpis

Tapęs bažnyčios valdovu Sikstas IV visapusiškai rūpinosi savo giminės reikalais. Jo siekiu buvo pagal Italijos kunigaikštysčių pavyzdį susikurti pasaulietinę monarchiją, kurią valdytų giminystės ryšiais susiję kardinolai. Sikstas IV pakėlė į kardinolus savo 5 nepotus, o kitus 10 paskyrė į aukštus bažnytinius postus. Jo sūnėnu buvo popiežius Julijus II. Toks rūpestis gimine ir jos galybės didėjimas privedė prie rimtų konfliktų su Florencija, Milanu ir Venecija bei vietinių karinių konfliktų.

1482 m. Sikstas IV savo išspausdintose normose nustatė inkvizicijos veiklos ir valdymo ribas Ispanijoje. Tomás de Torquemada buvo pirmasis ir žymiausias Ispanijos generalinis inkvizitorius. Tais pačiais metais popiežius kanonizavo žymų viduramžių pranciškonų teologą Bonaventūrą.

1471 m. Sikstas IV buvo pirmasis, įvedęs cenzūrą dvasinio turinio knygoms. 1475 m. pradėjo tvarkyti kalendorinių bažnytinių švenčių, tarp jų velykinių, apskaičiavimą, pasikviesdamas į Romą vokiečių astronomą ir matematiką Regiomontaną (1436—1476).

Popiežius garsėjo dideliu dėmesiu menui ir kultūrai. Jo vardu pavadinta Siksto koplyčia, kurioje jo įsakymu pradėta rengti konklavų susirinkimus, taip pat – paradinė salė Vatikano apaštalinėje bibliotekoje. Siksto IV rūpesčiu atsidarė Kapitolijus – pirmasis pasaulyje viešas muziejus.