Roza Parks (angl. Rosa Parks; 1913 m. vasario 4 d. – 2005 m. spalio 24 d.) buvo afroamerikiečių pilietinių teisių aktyvistė, kurią JAV Kongresas vėliau praminė „Moderniųjų laikų pilietinių teisių judėjimo motina”.

1955 metų gruodžio 1 dieną Montgomeryje, Alabamos valstijoje, R. Parks, kuri tuomet buvo 42-ejų metų amžiaus, atsisakė paklusti autobuso vairuotojo įsakymui užleisti sėdimą vietą baltajam keleiviui. Tokio pobūdžio veiksmai nebuvo naujiena: Irene Morgan 1946 metais ir Sarah Louise Keys 1955 metais laimėjo bylas prieš autobusų kompanijas JAV aukščiausiajame teisme. Prieš 9 mėnesius iki Parks atsisakymo užleisti vietą, penkiolikmetė juodaodė Claudette Colvin atsisakė užleisti vietą toje pačioje autobusų linijoje. Tačiau kitaip nei ankstesni individualūs pilietinio nepaklusnumo veiksmai, Parks poelgis sukėlė Montgomerio autobusų boikotą (didelė dalis žmonių, protestuojančių prieš segregaciją, boikotavo viešąjį transportą. Autobusų kompanijos dėl šios akcijos patyrė didelių nuostolių).

Rozos Parks atviras nepaklusnumas tapo svarbiu modernaus Pilietinių teisių judėjimo simboliu, o Parks tapo tarptautine pasipriešinimo rasinei segregacijai ikona. Ji bendradarbiavo su pilietinių teisių lyderiu Martinu Liuteriu Kingu. Parks padėjo Kingui tapti nacionalinio lygio reikšminga pilietinių teisių judėjimo figūra.

Nors vėlesniuose metuose Parks buvo pagerbta dėl savo veiksmų, ji taip pat daug nukentėjo. Ji buvo atleista iš (siuvėjos) darbo vietinėje universalinėje parduotuvėje. Galiausiai Parks persikraustė gyventi į Detroitą, Mičigano valstijoje, kuri gavo panašų darbą. Nuo 1965 iki 1988 metų Parks dirbo afroamerikiečio JAV Atstovų rūmų nario Džono Konjerso sekretore. Paskutiniaisiais gyvenimo metais Parks sirgo senatvine silpnaprotyste ir įsivėlė į teisminius ginčus su amerikiečių hiphopo grupe OutKast (dėl singlo pavadinimo „Rosa Parks”).