Rodžeris Mūras (angl. Roger Moore; g. 1927 m. spalio 14 d. Londonas, Anglija) – Didžiosios Britanijos aktorius, geriausiai žinomas agento 007 Džeimso Bondo vaidmeniu 7 serijos filmuose 1977–85 m. Jis yra UNICEF Geros valios ambasadorius, su misija lankęsis ir Lietuvoje 2009 m.

Už nuopelnus Britanijos kinui ir kultūrai Mūrui yra suteiktas „sero“ titulas, 2007 m. atidengta jo vardo žvaigždė Holivudo žvaigždžių alėjoje.

Mūras gimė Stokvelo regione, dabartiniame Londone ir buvo vienintelis policininko Georeg Alfred Moore ir jo žmonos, namų šeimininkės Lillian „Lily“ Pope vaikas. Pradėjęs lankyti Battersea pradinę mokyklą, Antrojo pasaulinio karo metais buvo evakuotas į Devoną. Vėliau būsimasis aktorius mokėsi Amershame bei Durhamo universiteto koledže, tačiau šio nebaigė.

Sulaukęs 18, tik pasibaigus karui, Mūras buvo pašauktas į karo tarnybą. Pasiekęs kapitono laipsnį, jis kurį laiką tarnavo Vakarų Vokietijoje, Hamburge.

Palikęs karo tarnybą, Mūras baigė 2 kursus Karališkoje Dramos akademijoje (RADA), kurioje jo mokslus finansavo režisierius Brian Desmond Hurst, kurio filme „Trottie True“ jis atliko epizodinį vaidmenį. Čia jo kurso drauge tapo Lois Maxwell, tačiau jau po 6 mėnesių Mūras nusprendė palikti RADA ir tapti aktoriumi. Mėgstamiausias jo aktorius buvo Stewart Granger, su kuriuo jis buvo susidūręs 1945 m., atlikdamas epizodinį vaidmenį juotoje „Caesar and Cleoparta“. Vėliau, 1978 m. jie kartu pasirodė juostoje „The Wild Geese“, tačiau neturėjo bendrų scenų.

Šeštojo dešimtmečio pradžioje Mūras dirbo modeliu ir atliko keletą epizodinių vaidmenų įvairiuose televizijos šou.

1954 m. jis pasirašė 7 metų sutartį su kino kompanija „MGM“ tačiau po nepavykusių filmų „Interrupted Melody“, „The King‘s Thief“ ir „Diane“ ši buvo nutraukta ir keletą metų Mūras turėjo tenkintis nedideliais pasirodymais televizijos serialuose. Nors šis visą laiką siekė kino aktoriaus karjeros, būtent televizijoje jis tapo populiarus ir žinomas visame pasaulyje.

Pirmuoju žymiu Mūro vaidmeniu tapo 1958–59 m. istorinis serialas „Ivanhoe“ pagal Walter Scott romaną. Sekantis serialas „The Alaskans“ (1959-60 m.), sukurtas kompanijų „ABC“ ir „Warner Brothers“ apie aukso karštligę, taip pat prisidėjo prie augančio aktoriaus populiarumo, kaip ir 1960–61 m. vesterno stiliaus serialas „Maverick“, kurio atrankoje jis įveikė Šoną Konerį.

Pasaulinė šlovė Mūrą aplankė jam pradėjus vaidinti kriminaliniame seriale „Šventasis“. Pagrindinio herojaus Saimono Templerio personažas, sukurtas rašytojo Leslie Charteris, pasirodė 118 epizodų 1962–69 m., o serialas buvo demonstruotas ne tik Britanijoje, bet JAV ir dar daugiau kaip 60 valstybių. Būtent šiame seriale susiformavo tam tikras Mūro įvaizdis (kandus, tuo pačiu elegantiškas), kurį jis vėliau sėkmingai perkėlė ir Bondo personažui. Nors serialas išlaikė populiarumą, ilgainiui Mūrui pabodo vaidmuo. Vos baigus kurti „Šventąjį“, jis nusifilmavo iš karto dviejuose filmuose: „Crossplot“ ir „Žmogus, kuris persekiojo pats save“, tačiau jie nesulaukė didelio populiarumo.

1971 m. Mūras grįžo į televiziją, kartu su Tony Curtis filmuotis nuotykių seriale „Įtikinėtojai“. Viso buvo sukurta 24 epizodai, o Mūrui mokama suma (po 1 milijoną svarų už seriją) padarė jį brangiausiai apmokamu televizijos aktoriumi pasaulyje. Vis dėlto serialas nebuvo toks populiarus JAV, kaip tikėtasi, nors jo reitingai Europoje ir Australijoje buvo labai geri.

1966 m. Šonui Koneriui pirmą kartą užsiminus apie norą palikti Džeimso Bondo personažą, pagrindiniu kandidatu jį pakeisti buvo įvardintas Mūras. Pats aktorius yra sakęs, kad pirmą kartą pasiūlymo imtis šio vaidmens sulaukė dar prieš pirmąjį filmą „Daktaras Ne“, tačiau ir tada, ir vėliau buvo priverstas jo atsisakyti, nes tiek kuriant „Šventąjį“, tiek „Įtikinėtojus“, Mūras buvo ne tik aktorius, bet ir prodiuseris, vis dėlto tai mažai tikėtina versija.

Koneriui pasitraukus, jo vietą 1969 m. užėmė George Lazenby (filmas „Jos Didenybės slaptojoje tarnyboje“), o 1971 m. Koneris sugrįžo dar vienai juostai („Deimantai amžiams“). Šiam priėmus galutinį sprendimą daugiau nebevaidinti Bondo, 1972 m. rugpjūtį serijos prodiuseris Albert R. Broccoli susitiko su Mūru ir aptarė būsimą bendradarbiavimą. 1973 m. pasirodė pirmasis filmas, kuriame šis atliko Bondo vaidmenį – „Gyventi ir leisk numirti“. Iki 1985 m. Mūras nusifilmavo dar 6 serijos filmuose ir tapo ilgiausiai šį vaidmenį kūrusiu (12 metų), daugiausia (7) filmų vaidinusių ir vyriausiu Bondą vaidinusiu aktoriumi (paskutiniame filme 1985 m. jam buvo 58). Kartu su juo iš Bondo serijos pasitraukė ir nuo studijų RADA pažįstama Lois Maxwell, šioje serijoje vaidinusi sekretorę mis Manipeni.

Dar besifilmuodamas Bondo serijoje, Mūras suvaidino dar 13 kitų filmų, tarp kurių žymiausi „Gold“ (1974 m.), „Shout at the Devil“ (1976 m.), „The Wild Geese“ (1978 m.) ir „Cannonball Run“ (1981 m.). Po paskutiniojo Bondo filmo jis 5 metus visiškai nesifilmavo, kol 1989 m. pasirodė filme „Bed & Breakfast“, o 1996 m. – „The Quest“ kartu su Jean-Claude Van Damme.

2009 m. Mūras paskelbė baigiantis aktoriaus karjerą. 2012 m. jis pasirodė Londono olimpinių žaidinių reklamoje kartu su Samantha Bond, vaidinusią mis Manipeni Pierce Brosnan Bondo filmų serijoje.

Mūras daug dėmesio skiria labdarai ir visuomeninei veiklai. Iki šiol jis yra aktyvus UNICEF narys, keliaujantis su misijomis po įvairias pasaulio šalis. Šios kompanijos Geros Valios ambasadoriumi jis tapo dar 1991 m., paveiktas savo draugės aktorės Audrey Hepburn veiklos.

Jis taip pat dalyvauja PETA kampanijoje už gyvūnų teises ir yra ilgametis konservatorių partijos rėmėjas.

Asmeninis gyvenimas

Sulaukęs 19, Mūras vedė Doorn Van Steyn (tikrasis vardas Lucy Woodard) – 6 metais vyresnę aktorę ir čiuožėją, su kuria kartu mokėsi RADA. Jiedu apsigyveno su nuotakos šeima, tačiau nuolatinis pinigų trūkumas ir jos netikėjimas Rodžerio, kaip aktoriaus ateitimi, netrukus ėmė ardyti šeimą. Vėliau Mūras pasakojo, kad žmona prieš jį smurtavo.

1952 m. jis susipažino su Velso dainininke Dorothy Squires, vyresne už jį 13 metų. 1953 m. Mūras išsiskyrė su Van Steyn ir po metų Niujorke vedė Squires. Jie persikėlė į JAV, kur tikėjosi sėkmingai tęsti savo karjeras. Vis dėlto didelis amžiaus skirtumas ir Mūro susižavėjimas aktore Dorothy Provine lėmė, kad 1961 m. jie grįžo į Angliją.

Tais pačiais metais Italijoje kuriant filmą „The Rape of the Sabine Women“, Mūras susipažino su aktore Luisa Mattioli ir dėl jos paliko žmoną. Squires atsisakė skirtis ir per teismą mėgino priversti vyrą grįžti į šeimą. Ji nusileido tik 1968 m. ir santuoka oficialiai buvo nutraukta. Squires mirė 2001 m. nuo vėžio, o Mūras ilgą laiką mokėjo už buvusios žmonos gydymą.

1969 m. Mūras ir Mattioli susituokė Londone. Kartu jie susilaukė 3 vaikų: dukters Deborah (g. 1963 m.) ir sūnų Geoffrey bei Christiano. Deborah ir Geoffrey tapo aktoriais, o jauniausiasis Christianas – kino prodiuseriu.

Trečioji Mūro santuoka iširo 1993 m. jam užmezgus artimus santykius su skandinavų kilmės visuomenės veikėja Christina „Kiki“ Tholstrup, ilgamete Matiolli drauge. Oficialiai ji išsiskyrė 1996 m., po to, kai aktorius sutiko sumokėti žmonai 10 milijonų svarų sterlingų kompensaciją.

Su Tholstrup Mūras susituokė 2002 m.

1993 m. aktoriui buvo diagnozuotas prostatos vėžys, o 2013 m. – diabetas.

Mūras taip pat palaiko ryšius su Danijos ir Monako karališkomis šeimomis.