Nikolajus Kobelkovas (tiksliau — Nikolai Kobelkoff arba rusiškai Николай Васильевич Кобельков, 1851–1933) buvo rusų kilmės cirko ir pramogų artistas (schausteller), kuris išgarsėjo Europoje ir net pasaulyje savo pasirodymais, nepaisant sunkios įgimtos negalios.

Jis gimė 1851 m. liepos 22 d. Rusijos Imperijos teritorijoje (dabar Čeliabinsko sritis, netoli Troicko arba Voznesensko). Nikolajus buvo 14-as arba 17-as vaikas šeimoje (šaltiniai šiek tiek skiriasi), ir jis gimė su genetiniu sutrikimu – be rankų ir kojų – tikriausiai dėl tetraamelijos sindromo.

Nepaisant to, jis išmoko:

vaikščioti ir judėti,

rašyti,

piešti,

šauti iš pistoleto,

įverti siūlą į adatą,

valgyti šakute,

pilti gėrimus ir net valdyti arklius.

Nuo 1870 m. jis pradėjo pasirodyti Rusijoje (Sankt Peterburge), vėliau išvyko į gastroles po Europą ir net į JAV. Pasirodymai buvo sensacija — jis demonstravo kasdienes įgūdžius, akrobatiką ir net pavojingus numerius (pavyzdžiui, įėjimą į narvą su liūtu).

1900 m. apie jį nufilmuotas trumpas filmas „Kobelkoff“, kuris yra vienas iš ankstyviausių pavyzdžių, dokumentuojančių tokio tipo pasirodymus.

Jis vedė Anną Wilfert iš vokiečių/austrų pramogų šeimos, ir jie turėjo 11 vaikų (6 išgyveno iki suaugusio amžiaus), visi sveiki. Šeima pasirodydavo kartu.

Apie 1906–1901 m. jis nusipirko žemę garsiajame Vienos pramogų parke Prater, pastatė atrakcionus (velodromą, čiuožyklą, karuseles ir kt.) ir tapo sėkmingu verslininku. Jo šeima tęsė verslą ir po jo mirties.

Nikolajus Kobelkovas mirė 1933 m. sausio 19 d. Vienoje 81 metų amžiaus kaip turtingas ir gerbiamas žmogus. Jis palaidotas Vienos Centrinėse kapinėse, o jo istorija yra įkvėpimo pavyzdys valios jėgai ir adaptacijai (panašiai kaip šiuolaikinis Nickas Vujicicas).

Jis buvo savo laikų „žvaigždė“ freak show/sideshow žanre, bet su teigiamu įvaizdžiu — ne kaip auka, o kaip talentingas ir nepriklausomas žmogus. Daug šaltinių jį lygina su „žmogaus liemeniu“ (Human Trunk), bet jo gyvenimas buvo pilnas pasiekimų.

Nikolajus Kobelkovas (tiksliau — Nikolai Vasiljevičius Kobelkoffas) ir jo žmona Anna Wilfert susituokė 1876 m., ir jie turėjo 11 vaikų (kai kuriuose šaltiniuose minimi 15, bet išgyveno 6–11; dažniausiai minimi 11 gimusių, iš kurių 6 pasiekė suaugusį amžių). Visi vaikai buvo fiziškai sveiki, be tėvo įgimtos negalios (tetraamelijos).

Žinomi vaikai (iš šeimyninių nuotraukų ir šaltinių):

Alexander (vyriausias sūnus, gimęs apie 1876–1877 m. Prateryje)

Otto

Nikolai (jaunesnysis)

Paul

Ernst

Helene (dukra, vienintelė žinoma dukra)

Vaikai vaikystėje gyveno pas senelius Vienoje, vėliau prisijungė prie tėvų gastrolių ir padėjo šeimyniniame versle (šou ir atrakcionuose).

Po Nikolai mirties 1933 m. šeima tęsė atrakcionų valdymą Vienos Prater parke (velodromą, čiuožyklą, karuseles ir kt.), kuriuos jis nusipirko apie 1901–1913 m. Verslas liko šeimos nuosavybėje iki 1970-ųjų, kai dalį teritorijos išpirko rekonstrukcijai, bet šeima gavo kompensaciją.

Šiuolaikiniai palikuonys:

Šeima vis dar susijusi su Prateriu ir pramogų industrija Vienoje.

Neseniai Prateryje pavadinti keliai šeimų garbei: Nikolai-Kobelkoff-Weg ir Schaafweg (Anna buvo susijusi su Schaaf šeima per giminaičius).

Iniciatorė buvo Silvia Lang – Nikolai Kobelkoffo proproanūkė (great-great-granddaughter), Liselotte Lang dukra (Liselotte buvo great-granddaughter, 94 metai 2022 m.).

Kai kuriuose šaltiniuose minėta, kad vienas iš anūkų ar palikuonių Nikolai Pasara (iš sūnaus Otto linijos) valdė atrakcionus vėlesniais metais.

Šeima gyvena daugiausia Vienoje, o palikuonys palaiko ryšį su Pratero istorija (yra net svetainė praterdynastien.at, kurią prižiūri šeima). Tikslūs vardai ir dabartinė gyvenamoji vieta nėra plačiai viešai atskleisti, bet jie gyvi ir aktyvūs Pratero tradicijų tęsėjai.