Monika Viti
- Gimęs:
- 03.11.1931
- Mires:
- 02.02.2022
- Gyvenimo trukmė:
- 90
- PERSON_DAYS_FROM_BIRTH:
- 34011
- PERSON_YEARS_FROM_BIRTH:
- 93
- PERSON_DAYS_FROM_DEATH:
- 1047
- PERSON_YEARS_FROM_DEATH:
- 2
- Mergelė (kitas) šeimos:
- Maria Luisa Ceciarelli
- Be žodžių:
- Monica Vitti, Мо́ника Ви́тти, Мария Луиза Чечарелли
- Kategorijas:
- Aktorius
- Pilietybė:
- italijos
- Kapinės:
- Nurodykite kapines
Monika Viti (tikrasis vardas – Maria Luisa Ceciarelli ; g. 1931 m. lapkričio 3 d. Roma) – italų aktorė, per savo karjerą pelniusi 5 David di Donatello apdovanojimus (daugiau jų turi tik Sophia Loren) bei Venecijos kino festivalyje apdovanota už viso gyvenimo nuopelnus.
Biografija
Gimusi Romoje, ji studijano Nacionalinėje Dramos akademijoje, kurią baigė 1953 m., bei Pittmano koledže. Pirmąjį vaidmenį kine ji gavo 1953 m., o labiau žinoma tapo po vaidmens Michelangelo Antonioni filme „Le dritte“ 1958 m. Metais anksčiau ji prisijungė prie jo „Teatro Nuovo di Milano“, o 1960 m. suvaidino dar viename Antonioni filme „L‘avventura“, padariusiame ją tarptautine žvaigžde. Vėliau sekė dar 3 bendri judviejų darbai („La Notte“ 1961 m., „L‘Eclisse“ 1962 m. ir „Deserto Rosso“ 1964 m.), tik dar labiau susitiprinę Monikos reputaciją. Po 1964 m. sekė 16 metų pertrauka, kol ji vėl vaidino Antonioni filme („Il mistero di Oberwald“ 1980 m.).
Per savo karjerą ji vaidino tik 2 filmuose anglų kalba: „Modesty Blaise“ (1966 m.) ir „Almost Perfect Affair“ (1979 m.).
1970 m. kartu su Marcello Mastroianni Monika vaidino didelio populiarumo sulaukusioje komedijoje „Dramma della gelosia“, o 1974 m. – Luis Buñuel juostoje „Le Fantôme de la liberté“, kritikų vadinamoje paskutiniuoju dideliu jos filmu. Tais pačiais metais ji buvo žiuri nare Kanų kino festivalyje.
1970-80 m. ji filmavosi daugiausia italų filmuose, kurie nesulaukė tarptautinio pripažinimo. 1989 m. ji parašė scenarijų, režisavo ir atliko vaidmenį juostoje „Scandalo Segreto“, kuris nesulaukė auditorijos dėmesio ir tai paskatino ją praktiškai baigti karjerą kine.
Nuo 1986 m. Monika daugiausia dėmesio skyrė teatrui bei televizijai, kur ne tik vaidino, bet ir režisavo.
Asmeninis gyvenimas
1957-67 m. Monikos gyvenimo partneriu buvo ją išpopuliarinęs režisierius Michelangelo Antonioni. Vėliau ji beveik 27 metus gyveno su režisieriumi ir fotografu Roberto Russo, kol 1995 m. jiedu susituokė.
Nuo 2000 m. aktorė vengia viešumo dėl ją kankinančios Alzhaimerio ligos.
Dalinė filmografija
- „Skraidanti lėkštė“ (1964)
- „Lėlytės“ (1965)
- „Mergina su pistoletu“ (1968)
- „Raudonoji dama“ (1969)
- „Antis apelsinų padaže“ (1975)
- „Taip prasideda nuotykiai“ (1975)
- „Kita dangaus pusė“ (1977)
- „Mano mylimi vyrai“ (1978)
- „Laukinės lovos“ (1979)
- „Viešbučio kambarys“ (1981)
- „Aš žinau, kad tu žinai, kad aš žinau“ (1982)
Šaltiniai: wikipedia.org
Nėra vietos
Saitai
Santykių vardas | Santykių tipas | Aprašymas | ||
---|---|---|---|---|
1 | Michelangelo Antonioni | Bendroji praktika, Bendradarbis | ||
2 | Alain Delon | Bendradarbis | ||
3 | Reičel Velš | Bendradarbis | ||
4 | Catherine Spaak | Bendradarbis | ||
5 | Gianni Cavina | Bendradarbis | ||
6 | Dirk Bogarde | Bendradarbis | ||
7 | Ettore Scola | Bendradarbis | ||
8 | Alberto Sordi | Bendradarbis | ||
9 | Marcello Mastroianni | Bendradarbis |
Nėra įvykių nustatyti