Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (lenk. Mikołaj Krzysztof Radziwiłł (Sierotka); 1549 m. rugpjūčio 2 d. Čmieluve – 1616 m. vasario 28 d. Nesvyžiuje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės karinis veikėjas, kartografas.

Šeima

Kunigaikštis, kilęs iš Gediminaičių Radvilų giminės Olykos-Nesvyžiaus linijos, Mikalojaus Radvilos Juodojo ir Elžbietos Radvilienės sūnus. Broliai Jurgis Radvila, Albertas Radvila ir Stanislovas Radvila II, seserys Elžbieta Radvilaitė-Mieleckienė, Sofija Radvilaitė-Čemienė, Ona Radvilaitė (1553-1590)-Tvorovskienė ir Kristina Radvilaitė-Zamoiskienė.

Žmona Elžbieta Eufemija Vyšnioviecka (Halaszka Eufemia Wiśniowiecka), vaikai Jonas Jurgis Radvila, Elžbieta Radvilaitė Tečinskienė, Albertas Vladislovas Radvila, Mikalojus Radvila (mirė mažas), Kristupas Mikalojus Radvila (1590–1607), Žygimantas Karolis Radvila, Kotryna Radvilaitė (1593–1600), Kristina Radvilaitė (1593–1599), Aleksandras Liudvikas Radvila.

Tikėjimas

Išauklėtas kalvinizmo dvasia, po tėvo mirties išvykęs studijuoti į Romą susitiko poetą ir humanistą kardinolą Stanislovą Hozijų ir jėzuitą teologą Petrą Skargą, kurie įkalbino jaunikaitį pereiti į katalikybę. Tapęs aršiu kontrreformacijos veikėju vėl atidarė tėvo uždarytas bažnyčias Šidlavos žemėje.

Rėmė bažnytinę uniją, kurią inicijavo Žygimantas Vaza. 1576–1586 m. Vilniuje turėjo spaustuvę, kurioje spausdino jėzuitų literatūrą. Nesvyžiuje pastatė jėzuitų bažnyčią ir vienuolyną.

1582–1584 m. surengė piligrimišką kelionę į Šventąją žemę, keliavo po Siriją, Egiptą. Šią kelionę aprašė knygoje „Kelionė į Jeruzalę“, kuri išleista 1601 m. lotynų kalba, tačiau vertinga joje išdėstytomis geografinėmis žiniomis ir pastebėjimais.

Mokslai ir karjera

1563–1567 m. studijavo geografiją ir mediciną Leipcige, vėliau Romoje ir Paryžiuje.

Valstybės tarnyba

Livonijos karo metu 1568 m. dalyvavo Ūlos (Časnikų) mūšyje, 1569 m. paskirtas Lietuvos dvaro maršalka, 1573 m. pasiuntinybės pas Henriką Valua Paryžiuje dalyvis. Vėliau dalyvavo Stepono Batoro žygyje į Maskvą.

Nuo 1578 m. Lietuvos didysis maršalka.

1590–1604 m. Trakų vaivada, nuo 1604 m. Vilniaus vaivada.

Veikla

1585 m. iš dalies atnaujino giminės pilį Šidlavoje, o 1591 m. miesteliui buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Nesvyžiuje įrengė fortifikacinius įtvirtinimus, aprūpino tvirtovę pabūklais, pastatė Nesvyžiaus pilį, Nesvyžiaus kolegiją (1599 m.); statė kelius ir ligonines. Išplėtojo filantropinę veiklą, rėmė neturtingus studentus.

Kartografas

Į Lietuvos ir pasaulio geografijos istoriją įėjo 1590–1600 m. organizuotomis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko kartografavimo ekspedicijomis. Jų pagrindu buvo sudarytas ir 1613 m. Amsterdame išleistas vienas tiksliausių tuo metu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis. Dabar žemėlapis laikomas vienas iš geriausių renesanso kartografinių kūrinių. Saugomas Upsalos muziejuje.

***