Mikalojus Kiška (1520-1588 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas, Palenkės vaivada.

Kilęs iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės lenkų ir čekų kilmės lietuvių didikų Kiškų giminės. Tėvas Petras Kiška, broliai Stanislovas Kiška, Petras Kiška. Antroji žmona Jeronimo Chodkevičiaus ir Onos Šemetaitės duktė Barbora.

Nuo 1552 ar 1553 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro raikytojas, nuo 1555 m. – taurininkas. Nuo 1556 m. Drohičino seniūnas. Kaip Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės delegacijos narys dalyvavo rengiant 1569 m. Liublino unijos dokumentus 1563 m. Varšuvos, 1565 m. Petrakavo, 1569 m. Liublino seimuose. Dėl Lenkijos ponų siūlomų nepriimtinų unijos sąlygų daugumai Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės delegacijos narių išvykus iš Liublino, jis ir Lietuvos vicekancleris Eustachijus Valavičius liko Liubline. Po unijos Palenkę prijungus prie Lenkijos kaip Drohičino seniūnas prisiekė jai ištikimybę. Už tai, kad rėmė uniją buvo paskirtas Palenkės vaivada ir Bielsko seniūnu.