Michailas Vilfridas Voiničius (Wilfried Michael Voynich; 1865 m. spalio 31 d. Telšiuose – 1930 m. kovo 19 d. Niujorke) – revoliucionierius, bibliofilas, antikvaras, išgarsėjęs atrastu paslaptingu Voiničiaus rankraščiu.

Gimė lenkų-lietuvių bajorų šeimoje, Voiničių giminė buvo įtraukta į Kauno gubernijos dvarininkų sąrašą. Titulinio patarėjo sūnus. Mokėsi Telšių, Šiaulių, Vilniaus ir Suvalkų gimnazijose. Įgijo vaistininko padėjėjo specialybę Maskvos universitete. 1885 m. spalio 10 d. sulaikytas Kaune dėl dalyvavimo lenkų socialdemokratinės partijos „Proletariatas“ veikloje (dirbo propagandinį darbą, rūpinosi nelegalia spaustuve, ryšininkavo su Rygos, Varšuvos revoliucionieriais). 18 mėnesių kalėjo Varšuvos citadelėje, tada išsiųstas į Sibirą (Tunkos kaimas, Irkutsko sr.). 1890 m. perkeltas į Irkutską, vėliau – į Balaganską. Tačiau pabėgo ir po pusmečio atsidūrė Londone.

1890 m. vedė žymaus anglų matematiko Džordžo Bulio dukterį, rašytoją, revoliucionierę Etelę Lilianą Bul. XX a. pr. su ja Voiničius emigravo į JAV. Dar gyvendamas Anglijoje 1897 m. buvo atidaręs antikvarų parduotuvę, atvykęs į Niujorką tokią pat atidarė 1915 m. Domėjosi senovinėmis knygomis. 1912 m. iš Mondragono vilos Italijoje nusipirko nemažai rankraščių, tarpe kurių buvo ir garsusis nežinomu raštu ir kalba parašytas kūrinys, vėliau pavadintas Voiničiaus vardu.