Markas Jevgenijevičius Taimanovas (rus. Марк Евгеньевич Тайманов; g. 1926 m. vasario 7 d. Charkovas) – Rusijos šachmatininkas ir pianistas.

1952-aisiais Taimanovas tapo tarptautiniu didmeistriu. 1953-aisiais žaidė kandidatų turnyre Ciuriche (laimėtojas turėjo galimybę kovoti su pasaulio šachmatų čempionu dėl titulo), kuriame dalinosi aštuntąją vietą. 1946–1956 jis buvo vienas iš dešimties geriausių pasaulio žaidėjų. Taimanovas 23 kartus dalyvavo TSRS šachmatų čempionatuose, juose du kartus dalijosi pirmąją vietą. 1952-aisiais po papildomų varžybų jis pralošė Michailui Botvinikui, užtat 1956-aisiais po papildomų varžybų dėl 1-3 vietų Taimanovas užėmė pirmąją vietą, nugalėjęs Jurijų Averbachą ir Borisą Spaskį. Taimanovas dar žinomas (tiesa, iš neigiamos pusės) kaip 1971-ųjų kandidatų mačuose, rezultatu 0-6, pralošęs Robertui Fišeriui. Užtat Taimanovas per visą savo karjerą yra nugalėjęs šešis pasaulio čempionus: Michailą Botviniką, Vasilijų Smyslovą, Michailą Talį, Tigraną Petrosianą, Borisą Spaskį ir Anatolijų Karpovą.

Taimanovas šachmatais žaidė ilgai: du kartus 1993 m. ir 1994 m. tapo pasaulio senjorų šachmatų čempionu, o 2000 m. minėtose varžybose vėl laimėjo bronzą. Tai dar ne viskas: 2001 m. ir 2003 m. Europos senjorų šachmatų čempionate laimėjo bronzos medalius.

Jo vardu pavadintos keli debiutų variantai siciliškoje gynyboje, Benoni gynyboje ir Nimcovičiaus gynyboje. Apie šiuos variantus Taimanovas yra parašęs keletą knygų.

Taimanovas žinomas ne tik kaip stiprus šachmatininkas, jis taip pat yra puikus koncertų pianistas.