Marija Terezė (1717 m. gegužės 13 d. – 1780 m. lapkričio 29 d.) buvo Šventosios Romos imperijos imperatorė, Čekijos ir Vengrijos karalienė regentė, Austrijos kunigaikštienė.

Biografija

Marija Terezė buvo vyriausia Brunsviko Volfenbiutelio princesės Elizabetos Kristinos ir imperatoriaus Karolio VI-ojo duktė. Karolis VI-asis 1713 m. išleido Pragmatinę sankciją, pagal kurią Marija Terezė tapo Habsburgų monarchijos paveldėtoja. Po imperatoriaus Karolio VII-ojo, kuris pretendavo ir į Austrijos paveldėjimą, mirties 1745 m., Marija Terezė paveldėjo imperijos sostą ir imperatoriumi buvo karūnuotas jos vyras Pranciškus I-asis. Marija Terezė buvo katalikė ir tikėjimo laisvės priešininkė.

Po Karolio VI-ojo mirties Europos valstybės atsisakė pripažinti Pragmatinę sankciją ir 1740 m. prasidėjo Austrijos įpėdinystės karas. Pirmasis pretenzijas į Austrijos paveldėjimą pareiškė Bavarijos kurfiurstas Karolis Albertas. Prūsijos karalius Frydrichas II užėmė Sileziją (Pirmasis Silezijos karas). Nebenorėdamos pripažinti Pragmatinės sankcijos Saksonija, Sardinija, Ispanija ir Prancūzija sudarė sąjungą su Prūsija ir Bavarija ir paskelbė Austrijai karą dėl Austrijos paveldėjimo, kuris baigėsi Aacheno taika 1748 m. Pagal šią taiką iš Austrijos atimta Parma, Pjačenca ir dalis Milano hercogystės, tačiau Austrijos priešai turėjo pripažinti Pragmatinę sankciją, o Marijos Terezės vyrą Vokietijos imperatoriumi.

Marija Terezė paveldėjo valstybę, kuri buvo visiškai pakrikusi: atskiras jos dalis jungė silpni federacijos ryšiai ir tik valdovo asmuo. Ekonominė Austrijos būklė buvo apverktina. Marija Terezė pravedė keletą svarbių reformų: vietoje pasenusios feodalinės sistemos įvesta centralizacija, teismai atskirti nuo administravimo, išleisti nauji įstatymų rinkiniai, pagerintas ūkis ir finansai, pasirūpinta valstiečių gyvenimo pagerinimu (lažas sumažintas iki 3 dienų per savaitę), padėtas pagrindas liaudies švietimui. Centralizuodama valstybę Marija Terezė išsaugojo Vengrijos savitumą.

1756–1763 m. Austrija sąjungoje su Rusija ir Prancūzija kariavo prieš Prūsiją (Septynerių metų karas) norėdama atgauti Sileziją, tačiau tikslo nepasiekė. Austrijos dalyvavimas Pirmajame Abiejų Tautų respublikos padalinime 1772 m. davė jai Galiciją, o 1775 m. Austrija iš Turkijos gavo Bukoviną.