Marija Sklodovska-Kiuri
- Gimęs:
- 07.11.1867
- Mires:
- 04.07.1934
- Laidojimo data:
- 06.07.1934
- Gyvenimo trukmė:
- 66
- PERSON_DAYS_FROM_BIRTH:
- 57385
- PERSON_YEARS_FROM_BIRTH:
- 157
- PERSON_DAYS_FROM_DEATH:
- 33039
- PERSON_YEARS_FROM_DEATH:
- 90
- Be žodžių:
- Marie Skłodowska-Curie, Marija Skladovska-Kirī, Maria Skłodowska-Curie, Skłodowska, Maria Skłodowska-Curie, Marija Skladovska-Kirī, Мария Склодовская-Кюри
- Kategorijas:
- , Chemikas, Fizikas, Mokslininkas, Profesorius
- Pilietybė:
- lenkas
- Kapinės:
- Panthéon, Paris
Marija Sklodovska-Kiuri (lenk. Maria Skłodowska – pranc. Curie; 1867 m. lapkričio 7 d. – 1934 m. liepos 4 d.) – lenkų-prancūzų mokslininkė, viena radiologijos srities pradininkių, dukart Nobelio premijos laureatė.
Vyresnioji duktė Irene Curie taip pat buvo fizikė ir kartu su vyru gavo Nobelio premiją.
Marija Sklodovska gimė Varšuvoje, jos motina Bronislava Boguska (lenk. Bronisława Boguska) buvo pianistė bei mokytoja, o tėvas Vladyslavas Sklodovskis (lenk. Władysław Skłodowski) – matematikos ir fizikos profesorius. Būdama šešiolikos baigė rusišką licėjų su pagyrimu, pradėjo dirbti mokytoja, po kelerių metų – guvernante.
1891 m. išvyko į Paryžių, kur pradėjo studijuoti fiziką, o vėliau – matematiką. Čia 1895 m. ištekėjo už Pjero Kiuri (pranc. Pierre Curie), kartu su kuriuo 1898 m. atrado cheminį elementą polonį, o po kelių mėnesių – radį.
1903 m. gavo fizikos Nobelio premiją už radiacijos tyrimus (tapo pirmąja moterimi gavusia Nobelio premiją), o 1911 m. gavo chemijos Nobelio premiją už polonio ir radžio atradimą, izoliavimą ir savybių tyrimus (tapo pirmuoju žmogumi, gavusiu Nobelio premiją dukart).
Mirė 1934 m. liepos 4 d. nuo leukemijos, kuria tikriausiai susirgo dėl darbo su dideliais radiacijos kiekiais. Palaidota Paryžiaus Panteono kriptoje.
Cheminis elementas Kiuris (96 elementas, Cm) pavadintas jos ir jos vyro garbei, o polonis – jos tėvynės Lenkijos (lot. Polonia) garbei.
Šaltiniai: wikipedia.org, news.lv
Nėra vietos
Saitai
Santykių vardas | Santykių tipas | Aprašymas | ||
---|---|---|---|---|
1 | Ève Curie | Dukra | ||
2 | Irène Joliot-Curie | Dukra | ||
3 | Józef Skłodowski | Brolis | ||
4 | Pierre Curie | Vyras | ||
5 | Frédéric Joliot-Curie | Žentas | ||
6 | Antuāns Anrī Bekerels | Bendradarbis | ||
7 | Alicja Dorabialska | Studentas |
26.12.1898 | Marija Sklodovska Kirī un Pjērs Kirī paziņo par radioaktivitātes atklāšanu
Marija Sklodovska Kirī kopā ar vīru Pjēru Kirī pētīja radioaktīvos materiālus, it īpaši urāna rūdu uraninītu. Laboratorijā viņi pārstrādāja 8 tonnas urāna sāļu 4 gados. No urāna rūdas tika iegūts rādijs. 1898. gadā viņi atklāja jaunu ķīmisko elementu poloniju, nosaukumu tam dodot par godu Marijas Kirī dzimtenei Polijai
26.09.1905 | Žurnālā "Annalen der Physik" tiek publicēts A. Einšteina raksts "Zur Elektrodynamik bewegter Körper"
07.11.1911 | Marija Kirī otrreiz kļūst par Nobela prēmijas laureāti
1903. gadā kopā ar Anrī Bekerelu un savu vīru Pjēru Kirī saņēma Nobela prēmiju fizikā par radioaktivitātes pētīšanu, bet 1911. gadā saņēma Nobela prēmiju ķīmijā par ķīmisko elementu rādija un polonija atklāšanu un to radioaktīvo īpašību pētīšanu. Sklodovska-Kirī ir vienīgā sieviete, kas ieguvusi Nobela prēmijas divās dažādās zinātnēs.
29.09.1954 | Izveidots CERN
Eiropas kodolpētījumu organizācija (franču: Organisation Européenne pour la Recherche Nucléaire, angļu: European Organization for Nuclear Research), plašāk pazīstama kā CERN, ir starptautiska organizācija, kas nodarbojas galvenokārt ar daļiņu fizikas pētījumiem. Atrodas uz Francijas un Šveices robežas, galvenais birojs atrodas Ženēvā. 1954. gadā to dibināja 11 Eiropas valstis. CERN galvenais uzdevums ir nodrošināt daļiņu paātrinātājus un citu infrastruktūru augsto enerģiju fizikas pētījumiem. CERN atrodas liels datoru centrs, kas veic eksperimentos iegūto datu apstrādi. Šeit ir radīts vispasaules tīmeklis.