Maiklas Faradėjus

- Gimęs:
- 22.09.1791
- Mires:
- 25.08.1867
- Gyvenimo trukmė:
- 75
- PERSON_DAYS_FROM_BIRTH:
- 85277
- PERSON_YEARS_FROM_BIRTH:
- 233
- PERSON_DAYS_FROM_DEATH:
- 57546
- PERSON_YEARS_FROM_DEATH:
- 157
- Be žodžių:
- Michael Faraday, Maikls Faradejs, Майкл Фарадей, Maikls Faredejs, Maikls Faredeijs
- Kategorijas:
- Chemikas, Fizikas
- Kapinės:
- Nurodykite kapines
Maiklas Faradėjus (angl. Michael Faraday; 1791 m. rugsėjo 22 d. – 1867 m. rugpjūčio 25 d.) – anglų mokslininkas, daug prisidėjęs kuriant elektromagnetinių reiškinių teoriją.
Jis pirmasis pavartojo elektrinio bei magnetinio lauko sąvokas, iškėlė mintį apie elektrinių, magnetinių ir šviesos reiškinių sąryšį. Jo atrastu elektromagnetinės indukcijos reiškiniu grindžiamas visas elektrotechnikos ir radiotechnikos mokslas. Taip pat jis suformulavo du elektrolizės dėsnius. Faradėjus studijavo magnetinį lauką gaubiantį laidininką, nešantį nuolatinę elektros srovę, ir nustatė pagrindinę magnetinio lauko sąvoką fizikoje. Jis atrado elektromagnetinę indukciją, elektrolizės dėsnius. M. Faradėjus buvo puikus eksperimentatorius – jo moksliniuose dienoraščiuose aprašyta daugiau nei 16 000 bandymų. M. Faradėjus 1825 m. šviečiančiosiose dujose atrado benzeną C6H6 – paprasčiausią aromatinį angliavandenilį.
1821 m. sausio 12 d. Maiklas Faradėjus vedė Sarą Barnard. Nors buvo susituokęs, tačiau vaikų neturėjo.
Šaltiniai: wikipedia.org, calend.ru
Nėra vietos
Nėra nuorodų
29.08.1831 | Michael Faraday demonstrated the first electrical transformer at the Royal Institute, London
28.03.1854 | Turpinās Krimas karš. Osmaņu impērijas pusē karā iesaistās Anglija un Francija
Krimas karu pret Osmaņu impēriju Krievija iesāka 1853. gada oktobrī. Kara iesākšanas iegansts Krievija bija "ortodoksālo kristiešu aizsardzība". Karš ilga trīs gadus, līdz 1856. gada februārim. Kara rezultātā Krievija ieguva Krimas pussalu, bet zaudēja savus iepriekšējos sabiedrotos- kopš 1815. gada Vīnes kongresa laikiem- Franciju, Lielbritāniju, Sardīniju.
26.09.1905 | Žurnālā "Annalen der Physik" tiek publicēts A. Einšteina raksts "Zur Elektrodynamik bewegter Körper"
29.09.1954 | Izveidots CERN
Eiropas kodolpētījumu organizācija (franču: Organisation Européenne pour la Recherche Nucléaire, angļu: European Organization for Nuclear Research), plašāk pazīstama kā CERN, ir starptautiska organizācija, kas nodarbojas galvenokārt ar daļiņu fizikas pētījumiem. Atrodas uz Francijas un Šveices robežas, galvenais birojs atrodas Ženēvā. 1954. gadā to dibināja 11 Eiropas valstis. CERN galvenais uzdevums ir nodrošināt daļiņu paātrinātājus un citu infrastruktūru augsto enerģiju fizikas pētījumiem. CERN atrodas liels datoru centrs, kas veic eksperimentos iegūto datu apstrādi. Šeit ir radīts vispasaules tīmeklis.