Leonīds Vīgners (1906 m. lapkričio 10 d. Maskva – 2001 m. gruodžio 23 d. Ryga) – latvių kompozitorius, dirigentas ir pedagogas.

Gyvenimas

Leonīds Vīgners buvo dirigento ir kompozitoriaus Ernesto Vīgnero sūnus. 1928 m. baigė Rygos konservatoriją. Vėliau studijavo Šveicarijoje pas Felixą von Weingartnerį Bazelyje. 1930–1939 m. vadovavo chorui „Dziedonis“. 1936–1944 m. buvo Latvijos nacionalinės operos dirigentas ir vyriausiojo kviestinio dirigento Leo Blecho asistentas. Po to iki 1949 m. buvo Operos ir baleto teatro vyriausiasis dirigentas ir tuo pat metu du sezonus Latvijos filharmonijos orkestro meno vadovas. Nuo 1947 m. dėstė konservatorijoje. Jazepas Vītolsas, perėjęs į Muzikos akademiją, joje profesoriavo nuo 1961 m. 1947 metais įkūrė chorą „Mūza“, kuriam daug metų vadovavo. Nuo šeštojo iki aštuntojo dešimtmečio jis su viena pertrauka buvo Latvijos radijo orkestro vyriausiasis dirigentas. Be to, jis dirigavo kitiems Latvijoje svarbiems chorams. 1973 m. Rygoje dirigavo pasaulinei Imanto Kalninio 4-osios simfonijos premjerai.

Leonīds Vīgners palaikė dainuojančią revoliuciją. 20-ojoje Latvijos dainų šventėje, švenčiamoje 1990 m. birželio 30–7 d., jis dirigavo dainoms, kurių viešas atlikimas buvo uždraustas nuo Latvijos okupacijos Sovietų Sąjungos.

Leonidas Vīgnersas palaidotas Rygos miško kapinėse. 2007 m. Vīgners paminklas buvo pastatytas priešais Latvijos nacionalinę operą.