Konstantinas Kalinauskas (1838 m. vasario 2 d. Mastaulėnai, Gardino sritis – 1864 m. kovo 22 d. Vilnius) – vienas 1863 metų sukilimo vadovų.

Kilęs iš mažažemių bajorų. 1860 m. baigęs Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultetą. Grįžęs į tėviškę Gardino apskrityje, atsisakė karjeros ir asmeninio gyvenimo, rengė valstiečius sukilimui.

1862 m. pradėjo leisti mažytį laikraštėlį gudų kalba „Valstiečių tiesa“ (Mužyckaja prauda). Tų pačių metų spalį įkūrė Judėjimo komitetą, vėliau tapusį Lietuvos provincijos komitetu, kurio pirmininku buvo ir paskirtas.

Politinė veikla

Konstantinas Kalinauskas vienas iš pirmųjų viešai prabilo apie Lietuvos ir Baltarusijos tautų apsisprendimo teisę. Jis priklausė „raudonųjų“ politinei srovei. Kai Lietuvos provincijos komitetas pasidarė pavaldus Lenkijos tautinei vyriausybei, Kalinauskas pareiškė: „Negalima kvailoms Varšuvos galvoms patikėti Lietuvos likimo“, ir pasitraukė į Gardino guberniją.

Po Z. Sierakausko nužudymo 1863 m. liepos mėn. pakviestas vadovauti „raudonųjų“ vyriausybei. Kai buvo suimti ir nužudyti artimiausi bendražygiai, jis dirbo už kelis.

Gyvenimo pabaiga

Buvo pasirinkęs Čarnovskio, Vitoženeco slapyvardžius. Buvo vadinamas ir Lietuvos diktatoriumi. Žūtbūt stengėsi išlaikyti sukilėlių jėgas, tikėdamas, kad sukilimas atgis 1864 m. pavasarį. Vasario 9 d. buvo išduotas ir suimtas. Tardymo metu visą kaltę prisiėmė sau. Karo lauko teismas nuteisė jį mirties bausme pakariant. Nuosprendis buvo įvykdytas 1864 m. kovo 22 d. Vilniuje Lukiškių aikštėje.