Kazys Škirpa  – Lietuvos diplomatas, karinis, politinis bei visuomenės veikėjas, pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris, Generalinio štabo viršininkas, pulkininkas, pirmasis Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lenkijai, Vokietijai, Lietuvių aktyvistų fronto įkūrėjas.

1915 m. baigė Mintaujos gimnaziją, įstojo į Komercijos institutą Peterburge. 

1916 m. mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę baigė Peterhofo karo mokyklą, gavo karininko laipsnį.

1917 m. vienas lietuvių tautinių dalinių organizatorių Rusijoje.

 1918 m. slapto Vyriausiojo lietuvių karių komiteto narys. Lietuvių Tautos Tarybos, veikusios Rusijoje, delegacijos narys, stengėsi Rusijos lietuvių kariuomenės dalinius perkelti į Lietuvą.

1918 m. pirmasis užsirašė į Lietuvos kariuomenę. Kariuomenės formavimo pradžioje tarnavo Krašto apsaugos štabo organizacijos skyriuje. Vėliau paskirtas Vilniaus karo komendanto padėjėju, faktiškai ėjo komendanto pareigas. 

1919 m. sausio 1 d. su būriu Lietuvos savanorių Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos trispalvę. Lietuvoje kasmet sausio 1 d. švenčiama Lietuvos vėliavos diena.

Iki 1920 m. dalyvavo kovose dėl Lietuvos laisvės subolševikais Žiežmarių-Žaslių rajone, Zarasų operacijoje, su bermontininkais Šiaulių operacijoje, su lenkais – Seinų-Augustavo operacijoje, Beržininkų-Počkūnų rajone. Kovai su lenkais suformavo I-ąjį savanorių pulką.

Nuo 1920 m. rugsėjo 15 d. iki 1921 m. rudens – Steigiamojo Seimo atstovas. Priklausė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcijai, įėjusiai į LSLDP ir Lietuvos valstiečių sąjungos bloką.  Dirbo krašto apsaugos komisijoje. Mandato atsisakė.

1921 m. mokėsi Ciūricho Aukštojo technikos instituto kariniame fakultete (Šveicarija). 

1922 m. lankė Aukštuosius karininkų kursus Kaune. 

1925 m. baigė Belgijos karo akademiją Briuselyje.

925 m. Generalinio štabo II skyriaus viršininkas, Aukštųjų karininkų kursų lektorius ir Karo mokyklos dėstytojas Kaune. 

1926 m. Vyriausiojo štabo viršininkas. Sumažino kariuomenės dalių skaičių, suorganizavo mobilizacines priedangos rinktines, parengė skubų ginkluotų pajėgų mobilizacijos planą, pateikė naują taikos meto kariuomenės organizacijos projektą. Priešinosi 1926 m. valstybės perversmui.

Nuo 1927 m. tarnavo Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. 

1927 m. konsulinio skyriaus vedėjas Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne.

Nuo 1928 m. Lietuvos karo atstovas Vokietijai. 

1932 m. Savanorių sąjungos suvažiavimas Kaune pripažino K. Škirpą pirmuoju Lietuvos kariuomenės kūrėju-savanoriu. 

1937 m. pasitraukė iš karinės tarnybos. Paskirtas nuolatiniu Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru prie Tautų Sąjungos Ženevoje. 

1938 m. kovo 19 d. siūlė nepriimti Lenkijos ultimatumo. Vyriausybei ultimatumą priėmus, paskirtas pirmuoju Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Lenkijai. Vėliau – Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijai.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje siūlė vyriausybei, kad Lietuvos kariuomenė užimtų Vilnių.

1940 m. Berlyne sudarė Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) branduolį.

Ruošė 1941 m. Birželio sukilimą. Savo bute davė ryšininkui Mykolui Naujokaičiui susipažinti su griežtai slaptais "Lietuvai išlaisvinti nurodymais", kad juos perduotų žodžiu. Devyniolikos puslapių dokumentas išdėstė kaip rengtis ir siekti Lietuvos nepriklausomybės atstatymo ir ta proga išbaidyti Lietuvos žydus, kad jų Lietuvoje išvis nebūtų. Šiem tikslam įgyvendinti buvo kuriamas Tautos darbo apsaugos batalionas. 

1975 m. Kazys Škirpą šį dokumentą pristatė savo prisiminimuose be antižydiškų teiginių. 

Po sukilimo paskelbtas Laikinosios Lietuvos vyriausybės Ministru Pirmininku.

1944 m. įteikė Reicho vyriausybei memorandumą, kuriame reikalaujama atšaukti okupaciją Lietuvoje. Birželio 14 d. suimtas ir išsiųstas į politinių internuotųjų stovyklą.

Karui pasibaigus, amerikiečių evakuotas į Paryžių. 

1946 m. persikėlė į Airiją, 1949 m. emigravo į JAV, dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. 

1957–1958 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) komisijos, siekusios suvienyti visas partijas ir rezistencinius sambūrius, pirmininkas. Mirė Vašingtone. 

1995 m. birželio 16 d. palaikai perlaidoti Petrašiūnų kapinėse. 

Bendradarbiavo spaudoje karinėmis ir politinėmis temomis.

• 1991 m. Eigulių mikrorajone buvusi Vairo gatvė pavadinta K. Škirpos vardu (Kauno m. mero 1991 12 13 potv. Nr. 2039).
• 2001 m. lapkričio 23 d. Kauno centre, Gedimino g. 25 atidengta memorialinė lenta: „Šiuose rūmuose 1925–1926 m. dirbo Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Steigiamojo seimo narys, štabo viršininkas, diplomatas, Lietuvos aktyvistų fronto įkūrėjas ir vadovas, Lietuvos Laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas, Vyčio kryžiaus kavalierius, generalinio štabo pulkininkas Kazys Škirpa (1895–1979)“ [8]. [9]