Karolis Reisonas  – latvių kilmės Lietuvos architektas.

Baigė Rygos realinę mokyklą ir Peterburgo civilinio instituto Architektūros fakultetą.

1921 m. grįžo į Latviją, bet, ten neradęs darbo, atvyko į Šiaulius. 

1922–1930 m. architektas Šiauliuose, nuo 1925 m. sausio 24 d. Šiaulių miesto inžinierius. Parengė vadovėlius „Žemės ūkio statyba“ (1926 m.), „Molio statyba“ (1928 m.).

1930–1938 m. Kauno miesto inžinierius, statybos skyriaus vedėjas. 1938–1940 m. vertėsi privačia veikla. 1932 m. suteikta Lietuvos pilietybė.

Pirmosios sovietų okupacijos metais su šeima išvyko į Vokietiją, bet, Lietuvą okupavus vokiečiams, vėl grįžo. 

1941–1944 m. Panevėžio miesto inžinierius, burmistras.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 

1949 m. emigravo į Australiją, dirbo Adelaidės miesto architektūros skyriuje.

Suprojektuoti pastatai ir statiniai

Kaune:

• Vytauto Didžiojo karo muziejaus rūmai (1931–1936 m., su Vladimiru Dubeneckiu ir Kaziu Krikščiukaičiu);
• Laisvės paminklo postamentas;
• Kauno kunigų seminarijos rektorato pastatas (1933 m.);
• Žemės ūkio rūmai (1933 m., Donelaičio g.);
• Prisikėlimo bažnyčia (1933 m.);
• Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia (1933 m.);
• buvę Žemės banko rūmai (1934 m., dab. KTU centriniai rūmai);
• „Pienocentro“ pastatas Laisvės al. (1934 m., su Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu);
• Arkivyskupo – metropolito rūmai (1935–1939 m.);
• Evangelikų reformatų bažnyčia (1937 m., Ožeškienės g., nebaigta);
• „Lietūkio“ rūmai (1938–1939 m., Vytauto pr.).

Šiauliuose:

• Sukilėlių paminklas (1933 m.);
• „Birutės“ saldainių fabrikas;
• Venclauskių namai su kino teatru, daug individualių namų projektų.

Kitur:

• Jurbarko tuberkuliozės ligoninė,
• „Maisto“ bendrovės šaldytuvai ir „Lietūkio“ sandėliai Klaipėdoje,
• Tauragės ligoninė (1932 m.),
• Užunvėžių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (1940 m.).
• Komercijos mokykla Pasvalyje (1935 m., dab. P. Vileišio gimnazija)
• Žemės ūkio banko pastatas Biržuose