Karalių slėnis – Egipto faraonų laidojimo vieta vakariniame Nilo krante šalia Tėbų.

Tėbai niekada nebuvo patogi vieta šalies valdymui. Tačiau jie pagarsėjo kaip religinis centras ir puiki vieta nekropoliui. Vakarų krantas buvo pasirinktas todėl, kad toje pusėje Saulė nusileisdavo į požemį. Lyguma nuo Nilo tęsėsi iki kalnų grandinės išraižytos slėniais.

18 dinastijos pradžioje liautasi laidoti faraonus Memfyje ir imta juos laidoti Tėbuose. Tuo pat metu liautasi statyti ir piramidės formos kapus. Dauguma kapų buvo pradėta kirsti kalkakmenio uolose. Visų jų stilius labai panašus – trys koridoriai, prieškambaris ir giliausiai esanti sarkofago patalpa. Tokius kapus buvo lengviau paslėpti ir sunkiau išplėšti.

Nuo pat piramidžių statymo laikų Egipto valdovai statėsi ne tik kapus, bet ir laidojimo šventyklas. Šventyklos statytos lygumoje, o kapai buvo iškertami kalkakmenio uolose. Tarpeklis, dabar vadinamas Karalių slėniu, buvo gana tolimas, o jo siaurą praėjimą buvo nesunku apsaugoti. Tačiau dar svarbesnė buvo jo simbolika – žvelgiant iš rytinio Tėbų kranto, jis panašus į hieroglifą, kuris žymėjo Saulės patekėjimą ir nusileidimą. Pačiame jo centre yra Deir al-Bahri, kur savo laidojimo šventyklas pasistatė Hatčepsutė ir Mentuhotepas II. Tiesiai už jų, anapus kalvų grandinės, ir yra Karalių slėnis. Tad kasdien Saulė praeina virš laidojimo šventyklų, persirita per uolas ir dingsta Karalių slėnyje. Tokia šios vietos simbolika.

Papildomą svarbą suteikė ten esantis piramidės formos 450 m aukščio al-Kurno (al-Qurn) kalnas. Jis buvo pašvęstas šventajai karvei Hatorei, o vėliau šalia jo išsivystė savas deivės Meretsegerės (Mylinčios tylą), kartais tapatintos su Hatore, kultas.

Karalių slėnio struktūra

Slėnis prasideda siauriausia vieta ir nueina į vakarus bei šiaurės vakarus, o tada išsiskiria į dvi atšakas. Faraonų kapai yra dviejose įdubose. Daugiausiai kapų yra pagrindinėje rytinėje (senovėje vadintoje ta set aat – Pagrindine vieta arba tiesiog vadintoje ta int – Slėniu, o mūsų dienomis Biban al-Maluk – Karalių durų slėniu). Šie kapai koduojami žymimi KV (nuo angl. King’s Valley). Ji dar turi kelias atšakas, kuriose rasti keli faraonų kapai, ir atšakos pavadintos jų vardais, – pavyzdžiui, Ramzio VII ir Ramzio XI kapų slėniai. Didesnėje vakarinėje įduboje aptikti keli kapai dažnai žymimi WV (nuo angl. West Valley). Toliau slėnis tęsiasi į pietvakarius ir pasibaigia dideliu natūraliu amfiteatru, sudarytu iš dykumoje iškilusių stačių uolų.