Jurijus Dombrovskis (rus. Ю́рий О́сипович Домбро́вский, 1909 m. gegužės 12 d. Maskva – 1978 m. gegužės 29 d. ten pat) – rusų rašytojas, literatūros kritikas, disidentas.

Biografija

Gimė inteligentų šeimoje, tėvas – judėjų tikėjimo Rusijos imperijos valstybės veikėjas, prisiekusysis advokatas, motina Lidija Kraineva – evangelikų liuteronų tikėjimo mokslininkė biologė. 1926–1932 m. studijavo Aukštuosiuose literatūros kursuose Maskvoje.

1933 m. suimtas ir ištremtas į Almatą. Tačiau ir ten 1939 m. suimtas už straipsnį laikraštyje „Kazachstanskaja pravda“, nuteistas už antitarybinę veiklą, kalėjo Kolymos lageriuose. 1943 m. tapęs invalidu iš lagerio paleistas. Grįžęs į Almatą dirbo teatre, skaitė paskaitas apie Viljamo Šekspyro kūrybą. 1949–1955 m. vėl kalintas Taišeto lageriuose. 1956 m. leista grįžti į Maskvą, užsiėmė literatūrine veikla.

1978 m. Prancūzijoje išspausdinus jo romaną „Nereikalingų dalykų fakultetas“ buvo tardytas KGB, o gegužės viduryje, ką tik atšventęs savo 69-ąsias metines, buvo gatvėje prie Centrinių literatų namų restorano sumuštas ir mirė ligoninėje.

Kūryba

Parašė romanus „Deržavinas“ (Державин, 1939 m.), „Beždžionė grįžta savo kaukolės“ (Обезьяна приходит за своим черепом, parašytas 1943 m., išspausdintas 1958 m.) apie nacių įsigalėjimą Vakarų Europoje. Romanų dilogijoje „Senienų saugotojas“ (Хранитель древностей 1964 m.) ir Nereikalingų dalykų fakultetas (Факультет ненужных вещей, parašytas 1964 m., išleistas 1978 m.) vaizduojamas stalininio teroro laikotarpis, socialinė analizė jungiama su filosofiniais apmąstymais.

Parašė novelių apie V. Šekspyrą rinkinį „Juodbruva ledi“ (Смуглая леди, 1989 m.), apysaką „Dailininkas Kalmykovas“ (Художник Калмыков, 1970 m.), eilėraščių, straipsnių apie literatūrą.