Jokūbas Šernas (1888 m. birželio 14 d. Jasiškiuose, Nemunėlio Radviliškio valsčius, Biržų apskritis – 1926 m. liepos 31 d. Kaune, palaidotas Nemunėlio Radviliškyje) – Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, teisininkas, visuomenininkas, žurnalistas.

Biografija

Brolis Lietuvos evangelikų reformatų kunigas Adomas Šernas. Baigė Nemunėlio Radviliškio pradinę mokyklą. 1903 m. įstojo į Slucko gimnaziją. Iš jos pašalintas, 1910 m. baigė privačią Tartu gimnaziją. 1914 m. baigė teisę Peterburgo universitete.

1914 m. redagavo „Lietuvos žinias“, nuo 1914 m. Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti reikalų vedėjas, 1915-1918 m. Vilniaus lietuvių „Ryto“ gimnazijos istorijos mokytojas.

Tautos pažangos partijos narys. Aktyviai dalyvavo Evangelikų reformatų bažnyčios veikloje.

1917 m. rugsėjo 18–22 d. – vienas Lietuvių konferencijos Vilniuje organizatorių. Išrinktas į Lietuvos Tarybą, jos generalinis sekretorius. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. 1919 m. Ketvirtojoje Lietuvos Vyriausybėje buvo ministras be portfelio.

1923–1926 m. – žurnalo „Savivaldybė“ steigėjas ir redaktorius, nuo 1925 m. – Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybių departamento organizatorius ir pirmasis direktorius, Prekybos ir pramonės banko direktorius.

Pirmojo pasaulinio karo metais vedė Kleopatrą Brijūnaitę, jiems 1917 m. gimė dukra Danutė Irena (mirė JAV 1998 m.). Išsiskyręs su pirmąja žmona, 1925 m. vedė Verą Fainbergaitę. Su ja 1925 m. liepos 30 d. susilaukė sūnaus Jokūbo Bernardo Šerno. Jokūbas Šernas mirė po sunkios ligos 1926 m. liepos 31 d. Kaune, palaidotas Nemunėlio Radviliškio kapinėse. Vera Šernienė po vyro mirties su mažamečiu sūnumi išvyko į Prancūziją, ten tapo rašytoja. 1933 m. leidykla „Fayard“ Paryžiuje išleido jos knygą lietuvių tautosakos motyvais „Le mal irréparable “ (Nepataisoma žala). Jokūbas Bernardas Šernas (pranc. Jacques Sernas) dalyvavo Prancūzijos pasipriešinimo judėjime, 1943 m. suimtas, kalėjo Buchenvaldo koncentracijos stovykloje, po karo tapo kino aktoriumi.